Aurimas Sakanas: Kompiuteriniai virusai – ar yra riba?

Viruso – programos, galinčios save padauginti – terminą prieš 60 metų pirmą kartą pasiūlė žydų kilmės vengrų matematikas John fon Neumann. Pirmasis tarp paprastų kompiuterių paplitęs ir žalos pridaręs virusas „Brain“ buvo sukurtas 1986 metais Pakistane. Nuo to laiko virusus ir toliau sėkmingai kūrė įvairios organizacijos ir pavieniai asmenys, tačiau ypač didelį mastą jie pasiekė tuomet, kai 1989 m. žiniatinklis (World Wide Web) tapo viešai prieinamas. Nuo to laiko iki šių dienų virusų skaičius augo žaibiškai ir pasiekė dešimtis milijonų. Kiekvienais metais virusų daugėja geometrine progresija.

Virusai paprastai skirstomi į tris rūšis – nepavojingus, pavojingus ir labai pavojingus. Nepavojingi virusai pernelyg nekenkia kompiuterio darbui, jie labiau skirti paerzinti vartotoją, nuolat į ekraną išvesdami kokius nors pranešimus. Pavojingi virusai lėtina kompiuterio darbą, o labai pavojingi naikina duomenis.

Virusų tipų yra ganėtinai daug, bet pagrindiniai iš jų yra šie: paprastieji virusai (Computer virus), kirminai (Computer worm), Trojos arkliai (Trojan horse). Visi jie skirti pakenkti vartotojams. Vieni – gadindami duomenis, lėtindami kompiuterį, kiti – vogdami svarbią informaciją ar rinkdami duomenis apie kompiuterio vartotoją.

Apsisaugoti nuo virusų padeda antivirusinės programos. Bene populiariausios ir nuolatos testuose nugalinčios yra „Kaspersky” antivirusinės programos. Pagal versijas, jų kaina Lietuvoje svyruoja nuo 70 iki 130 litų, kas yra nemažai krizės apimtai šiandienos rinkai. Internete galima rasti ir nemokamų antivirusinių, tarp kurių populiariausios yra „Avast!“, „Avira“ kompanijų programos. Tiesa, tikėtis, kad jos pranoks mokamas antivirusines programas yra ganėtinai naivu. Taip pat naivu būtų tikėtis, jog nesilankant netinkamose svetainėse būsi apsaugotas nuo nepageidaujamų „svečių“. Šiais laikais virusų tinklas yra taip išsiplėtojęs, kad netgi nieko neįtariančio draugo elektroninis laiškas gali būti užkrėstas virusu.

Įdomu tai, kad kasmet bandymus atliekantys specialistai pastebi tendencijas, jog kiekvienais metais antivirusinėms programoms darosi vis sunkiau ir sunkiau atrasti ir nukenksminti „kenkėjus“. Liūdina ir Europos Sąjungos tyrimų rezultatai, pagal kuriuos Lietuva yra viena labiausiai nuo kompiuterinių virusų kenčiančių šalių Europos Sąjungoje. Ko gero, dėl šios priežasties Lietuva atsilieka ir elektroninės prekybos srityje.

Taigi, ko galima tikėtis ateityje? Žvelgiant į prognozes, ateitis yra ganėtinai niūri. Kai didžiausios bendrovės skaičiuoja milijoninius nuostolius, mums, paprastiems vartotojams, belieka pasidžiaugti, kad kol kas virusai nesugeba patys mąstyti ir perimti į savo rankas pasaulinių tinklų, tarsi iš kokio futuristinio filmo. Bent jau kol kas…

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *