E – valdžia Lietuvoje

Informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešųjų paslaugų teikimo srityje yra labai didelės. Daugelio valstybių vyriausybės vis didesnį dėmesį skiria viešųjų paslaugų teikimui elektroninėmis formomis. Interneto naudojimas leidžia pagerinti valdžios ir piliečių komunikaciją bei ryšius. Informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra leidžia valdžiai geriau informuoti piliečius bei sąveikauti su jais ir padidina valdžios sektoriaus veiklos skaidrumą bei atvirumą. Vyriausybė, besinaudojanti informacinėmis technologijomis, gali užtikrinti geresnį savo atskaitomumą visuomenei bei padidinti veiklos efektyvumą. Ji gali įtraukti daugiau piliečių į sprendimų priėmimą bei paskatinti didesnį bendradarbiavimą tarp piliečių, valstybės institucijų bei verslo organizacijų.

Jau ilgą laiką e – valdžios projektai yra įgyvendinami daugelyje pasaulio valstybių, o pastaruoju metu vis daugiau dėmesio jiems skiriama ir Lietuvoje. Svarbiausi atviro viešojo sektoriaus uždaviniai apima lengvesnio informacijos prieinamumo sukūrimą bei piliečių dalyvavimo politiniuose procesuose skatinimą. Apie e – valdžią ITZINIOS.LT kalbėjo su UAB „Exigen Services Lietuva“ vadovu Tomu Vaičiūnu.

Kas yra e – valdžia ir kokias paslaugas ji teikia?

– E – valdžia yra plati sąvoka, apimanti visas paslaugas, kokias valdžia gali teikti savo piliečiams. E – valdžia apima tokias paslaugas kaip dokumentų tvarkymas, prašymų pateikimas ar mokesčių apmokėjimas. E – valdžia apjungia visas valdžios funkcijas, kurios yra perkeltos į elektroninę erdvę, mūsų atveju, į internetą.

Kokie e – valdžios privalumai ir trūkumai?

– Vienas iš svarbiausių privalumų – padidėjęs pasiekiamumas. Žmonės iš savo namų gali atlikti visus veiksmus, susijusius su valdžios institucijomis. Institucijų atžvilgiu, didėja ir efektyvumas. Jos gali sumažinti darbuotojų skaičių. Vadinasi, norint atlikti tas pačias operacijas, galima išleisti mažiau mokesčių mokėtojų pinigų. Kitas dalykas – galima padidinti teikiamų paslaugų kokybę, nes elektroninės priemonės užtikrina galimybę diegti kokybės sistemas. Žinoma, yra ir trūkumų. Vienas iš jų – tampame priklausomi nuo technologijų. Norėdami pateikti prašymą ar apmokėti mokesčius, turime turėti internetą. Taigi, žmonės tampa priklausomi nuo technologijų: dingus interneto ryšiui, nieko nebegalima padaryti.

Kokios institucijos turėtų diegti e – valdžios paslaugas?

– Protingai diegiant, e – valdžios paslaugas reikia diegti visiems. Idealus atvejis, jei piliečiai visus veiksmus, susijusius su valdžia, galėtų atlikti neišeidami iš savo namų ar darbo. Nesvarbu, ar tai būtų savivaldybė, ministerija, departamentas ar kita organizacija. Natūralu, jog pirmiausia reikia diegti tose institucijose, kuriose yra daugiausia žmonių bei kurios teikia daugiausia paslaugų, pavyzdžiui, Valstybinėje Mokesčių inspekcijoje, „Sodroje“, įvairiose socialinėse tarnybose.

Kaip diegiama e – valdžia?

– Pirmiausia diegiamos būtiniausios funkcijos. Nuo funkcijų ir sistemos apimties priklauso etapų skaičius. E – valdžios diegimas yra individualus projektas, kurio metu įvertinamos institucijos teikiamos paslaugos, jų apimtis, institucijų turimos IT sistemos. Dažnai yra padaromas prototipas. Pavyzdžiui, vietoj visos Lietuvos, paimamas vienas regiono centras, savivaldybė ar miestas ir jame įdiegiama tam tikra paslauga. Įvertinus gautą rezultatą, paslauga diegiama platesne apimtimi, t.y., visoje šalyje.

Kokia, Jūsų manymu, yra e – valdžios paslaugų būklė Lietuvoje? Ar mes labai atsiliekame nuo kitų ES šalių?

– Žinoma, mes atsiliekame. Pirmiausia nuo mūsų artimiausių kaimynų – estų. Šioje valstybėje galima balsuoti internetu. Lietuvoje tai dar ilgai nebus įgyvendinta, nes nėra išspręstos kai kurios problemos, pavyzdžiui, elektroninis parašas, piliečių identifikacija. Kitos šalys yra įdiegusios sistemas, leidžiančias teikti iniciatyvas. Pavyzdžiui, Anglijoje piliečiai gali teikti peticijas savo Vyriausybei, balsuoti už tas peticijas. Daugelyje šalių yra įgyvendintos e – valdžios sistemos, teikiančios paslaugas dokumentų išdavimui. Lietuvoje toks paslaugų teikimas planuojamas, tačiau dar įgyvendintas. Nuo Lietuvos atsilieka Bulgarija, Rumunija, šiek tiek lenkiame kaimynus latvius. Kitų valstybių tikrai nesame aplenkę.

Kokias matote e – valdžios plėtros perspektyvas?

– Tai priklausys nuo mūsų Vyriausybės valios ir supratimo, kad informacinės technologijos gali sutaupyti lėšų. Žinoma, tai priklausys ir nuo to, kiek mes sugebėsime panaudoti Europos sąjungos skiriamų pinigų. Tačiau tam, kad Lietuva pasivytų ES šalis, jai prireiks 5 – 10 metų.

Kokiu būdu ES skatina e – valdžios plėtrą? O Lietuva?

– Europos komisija yra išleidusi įvairių direktyvų, kurios formuoja e – valdžios politiką. Taip pat yra ir Lisabonos strategija. Ne paskutinį vaidmenį atlieka finansavimas – ES, norėdama įgyvendinti e – valdžios projektus, skiria dideles lėšas. Lietuva, kaip ES valstybė, turi prisidėti prie šių iniciatyvų. Dabartinė Vyriausybė savo programoje yra numačiusi kai kurias priemones, padėsiančias įgyvendinti e – valdžią Lietuvoje.

Ar sutinkate su teiginiu, kad dauguma e – valdžios projektų vėluoja ir nepasiekia numatytų tikslų? Kodėl taip yra?

– Daug IT projektų nepasiekia savo tikslų ir taip yra ne tik Lietuvoje. Nemažai e – valdžios projektų, kaip ir kiti IT projektai, nepasiekia savo tikslų. Norint rasti nesėkmės priežastis, reikia nagrinėti kiekvieną atvejį. Pavyzdžiui, JAV informacinėms sistemoms skiria daug pinigų. Didelės pinigų sumos skiriamos ir nesėkmingiems projektams, kurie vėluoja ar nepasiekia savo tikslų. Todėl IT sektorius kuria naujas metodologijas, padedančias sumažinti IT projektų riziką bei sėkmingai juos įgyvendinti. Viena iš tokių priemonių – „lanksčios“ arba „Agile“ projektų vykdymo metodikos. Jų pagalba galima pakankamai greitai pasiekti rezultatą, gauti esmines funkcijas, įvertinti, ką daryti toliau. Jei įvyksta nesėkmė, būna sunaudojama daug mažiau lėšų, kadangi įgyvendinama tik maža projekto dalis ir nereikia laukti, kol bus baigtas visas projektas ir bus galima jį įvertinti.

Ar, Jūsų manymu, Vyriausybė skiria pakankamą finansavimą e – valdžiai?

– Manau, kad turėtų skirti didesnį dėmesį. Juk informacinės priemonės gali sutaupyti lėšų, paskatinti geresnį aptarnavimą, sumažinti reikalaujamus žmonių resursus.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *