Elektroninis nusikalstamumas Lietuvoje II

IT ŽINIOS.LT tęsia elektroninių nusikaltimų temą ir šįkart apie spamo (el. šiukšlių), šmeižto, asmens privatumo pažeidimų ir kitos draudžiamos veiklos, susijusios su elektronine erdve, teisinį reglamentavimą kalbasi su advokatu Arūnu Žlioba.

Koks skirtumas tarp šmeižto ir nuomonės internete?

– Šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Šmeižtą paskelbusiam asmeniui gali būti iškelta baudžiamoji byla. Šmeižimui nustatyti svarbu tai, kad paskelbta informacija turi būti tokia, kurią būtų galima patikrinti. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, t.y. išsakyta nuomonė nėra duomenys. Teismai negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tuo būtų pažeistas Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., įtvirtinantys asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau ir nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškraipant faktų, nes, priešingu atveju, galima civilinė atsakomybė.

Kokios pasekmės laukia už šmeižtą internete?

– Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį asmuo, apšmeižęs kitą asmenį, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Jei asmuo šmeižiamas, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, šmeižto autorius gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai privataus kaltinimo bylos ir apšmeižti asmenys patys turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, išskyrus atvejus, turinčius didesnę visuomeninę reikšmę. Tik tada prokuroro reikalavimu pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Kaip yra traktuojamas spamas (elektroninės šiukšlės)?

– Lietuvoje tikslinių reklamų (komercinių pasiūlymų) siuntimas fiziniams asmenims elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir pan. yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai asmuo pats tokias reklamas yra užsisakęs. Tokį draudimą numato Lietuvos Respublikos Reklamos Įstatymo 13-asis straipsnis: „Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“.

Kokia atsakomybė gresia pažeidėjams, siuntinėjantiems elektronines šiukšles (spamą)?

– Už Reklamos Įstatymo 13-ojo straipsnio pažeidimus yra numatyta bauda nuo 1000 iki 10000 litų, tačiau nėra tekę girdėti, kad kas nors Lietuvoje būtų nubaustas už tokį „šiukšlinimą“ ar jam būtų pritaikyta civilinė atsakomybė.

Jūsų žiniomis, ar dažnai Lietuvoje nukentėjusieji, patyrę nuostolių internetinėje erdvėje, kreipiasi į advokatus? Kas dažniau kreipiasi – fiziniai ar juridiniai asmenys?

– Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys vis dažniau kreipiasi dėl šmeižimo ar neatitinkančių ir asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo, ar įžeidimo. Tai susiję su išaugusia internetinės erdvės reikšme. Tačiau pažeistų teisių gynimą šiek tiek sustabdė sunkmetis, todėl manome, kad tokio pobūdžio pažeidimų internetinėje erdvėje sunkmečio metu gali pasitaikyti vis daugiau.

Kokios nuobaudos yra skiriamos „elektroniniams nusikaltėliams“ už privatumo pažeidimą skaitant kito asmens elektroninį paštą?

– Baudžiamojo kodekso 167 straipsnis draudžia rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Tas, kas neteisėtai rinko tokią informaciją, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų nepriklausomai nuo to, ar tai darė fizinis, ar juridinis asmuo. Nukentėjusieji nuo tokių asmenų taip pat gali reikalauti atlyginti padarytą neturtinę žalą. 

Kokia numatoma atsakomybė už informacijos apie asmens privatų gyvenimą paviešinimą internete?

– Pagal Baudžiamojo kodekso 168 straipsnį tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų nepriklausomai nuo to, ar tai darė fizinis, ar juridinis asmuo. Nukentėję asmenys patys turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, išskyrus atvejus, turinčius didesnę visuomeninę reikšmę. Tik tada prokuroro reikalavimu pradedamas ikiteisminis tyrimas.Nukentėjusieji nuo tokių asmenų taip pat gali reikalauti atlyginti padarytą žalą.

Ar Lietuvoje yra baudžiama už diskriminaciją internete?

– Pagal Baudžiamojo kodekso 169 straipsnį tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų nepriklausomai nuo to, ar diskriminacija pasireiškė internetinėje erdvėje, ar spaudoje, ar kitu viešu būdu.

Kas gresia už nelicencijuotos programinės įrangos naudojimą?

– Administracinių pažeidimų kodekso 214-10 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą kompiuterių programų ir duomenų bazių naudojimą komerciniams tikslams. Už tokius veiksmus baudžiama iki 2 000 Lt bauda, gali būti konfiskuojama ir neteisėta atgaminimo įranga, o pakartotinai atlikus tokius veiksmus, mokama bauda iki 3 000 Lt. Šis straipsnis taikomas asmenims, kurie iš neteisėtų kompiuterinių programų platinimo nori pasipelnyti, kitaip tariant, siekia komercinės naudos. Baudžiamojo kodekso 191 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę iki dvejų metų laisvės atėmimo už neteisėtą kopijavimą, laikymą ir kitas veikas, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė siekia 100 MGL (13 000 Lt). Skiriamoji riba tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės yra bendra neteisėtų kopijų gamintojo nustatyta vertė, kuri viršija 100 MGL. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl autorių teisių pažeidimų negali būti patraukiamos įmonės, įstaigos, organizacijos ir kiti ūkio subjektai. Tokiais atvejais atsakomybė taikoma atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui arba kitam atsakingam asmeniui. Civilinę atsakomybę už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, pagal kurį kompiuterių programų autorius ar teisių turėtojas gali reikalauti materialinės ir moralinės žalos atlyginimo.

Ar dažnas Lietuvoje reiškinys – kompiuterinės informacijos pasisavinimas iš juridinių asmenų? Kokia numatoma bausmė už tokius nusikaltimus?

– Pastebimas pakankamai dažnas reiškinys, kai įmonių darbuotojai, nutraukdami darbo santykius, pasisavina įmonės sukauptą kompiuterinę informaciją su tikslu ją panaudoti įsteigtos naujos analogišką veiklą vykdančios bendrovės veikloje. Pagal Baudžiamojo kodekso 198 straipsnį tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tačiau 2008 m. balandžio mėnesio duomenimis, buvo užregistruotos tik 6 nusikalstamos veikos.

Kenksmingų programų įdiegimas į kompiuterinį tinklą, informacinės sistemos darbo sutrikdymas – Lietuvoje tokių elektroninių nusikaltimų dažnai pasitaiko? Kokia atsakomybė gresia už šiuos nusikaltimus?

– Lietuvos Baudžiamasis kodeksas draudžia neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims bei informacinei sistemai, tačiau 2008 m. balandžio mėnesio duomenimis, buvo užregistruotos tik 3 nusikalstamos veikos dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims ir tik viena – dėl neteisėto poveikio informacinei sistemai. Pagal Baudžiamojo kodekso 196 straipsnį tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas didelės žalos, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, kas padarė nedidelės žalos – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal Baudžiamojo kodekso 197 straipsnį tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas didelės žalos, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, kas padarė nedidelės žalos – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Ar galima Lietuvoje nubausti „elektroninį pažeidėją“ uždraudžiant jam naudotis internetu? Koks tai turėtų būti pažeidimas?

– Pagal Baudžiamojo kodekso 196 straipsnį teismas gali skirti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Tačiau uždrausti naudotis internetu asmeniui nėra nei teisinės, nei praktinės galimybės.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *