IT buhalterijoje

Buhalterija – dar viena sritis, kurioje darbas be informacinių technologijų pagalbos būtų ypač sudėtingas. Pirminių apskaitos dokumentų apdorojimas, darbo užmokesčio, Sodros mokesčių, PVM apskaičiavimai, metinės finansinės atskaitomybės paruošimas – tai tik keletas iš buhalterinės apskaitos pavyzdžių. Atlikti tiek daug buhalterinių skaičiavimų be specialių kompiuterinių programų sunku. ITŽINIOS.LT domėjosi apie IT svarbą buhalterijoje ir kalbino buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės “Agnema” direktorę Indrę Pociūtę.

Ar šiandien įsivaizduojamas buhalterijos tvarkymas be informacinių technologijų pagalbos?

– Jau gerus 6 metus mano praktikoje neapseinama be informacinių technologijų buhalterijos tvarkyme.

Kada mūsų šalyje pradėtas taikyti kompiuterizavimas buhalterijoje, atsisakant buhalterijos tvarkymo senais metodais?

– Manau, Lietuvoje apskaita pradėta kompiuterizuoti maždaug nuo 2000 – 2002 metų.

Ar daugėja klientų, norinčių, jog įmonės buhalteriją tvarkytų patikimi šios srities specialistai?

– Be abejo, kiekvienas vadovas nori, kad įmonės apskaita būtų tvarkinga ir deda visas pastangas gero, patikimo specialisto įdarbinimui arba geras rekomendacijas turinčios apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paieškai.

Kokios buhalterinės apskaitos programos yra dažniausiai naudojamos?

– Dažnai naudojamos „Rivilė“, „Navision“, „Finvalda“, „Būtent“ ir „Centas“ programos.

Kaip jos palengvina darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą?

              – Po šių metų mokesčių pakeitimų bet kokios programos darbo užmokečio apskaičiavimą dar kartą patikrina daugelis buhalterių.

Ar teko susidurti su buhalterine programa „Banana Accounting“? Jei taip, kokia Jūsų nuomonė apie ją?

– Neteko.

Kaip vyksta buhalterinių programų administravimas?

– Pastaruoju metu plintantis administravimo būdas – „on-line“, t.y. nuotoliniu būdu. Vis rečiau administratoriai atvyksta į pačią darbo vietą.

Ar tiesa yra tai, jog esant tokiam dideliam buhalterinių programų pasirinkimui, mažoms įmonėms visiškai nereikia buhalterės?

– Nemanau, kad buhalterinių programų kiekis įtakoja buhalterės etatą, kadangi ta programa mokės naudotis ir ją suprasti tik tam tikrą išsilavinimą turintis žmogus. Apskaitos kompiuterizavimas buvo priežastis kurti apskaitą tvarkančias įmones ir būtent tai buvo akstinas mažoms įmonėms, mažinančioms išlaidas, keisti samdomą buhalterį į įmonės paslaugas.

Kokiu būdu užtikrinamas finansinių duomenų saugumas?

– Visų pirma, dažniausiai naudojama tinklinė programos versija, tad pati programa patalpinama tik tam skirtame serveryje, todėl sumažėja tikimybė, kad kažkokiu būdu duomenys būtų sugadinti ar prarasti. Taip pat kas tam tikrą laiką daromi vadinamieji „back up’ai“, t.y. duomenų kopijavimas, o nukopijuoti duomenys saugomi keliose laikmenose.

Daugelyje užsienio valstybių veikia internetinis apskaitos modelis. Kaip jis taikomas Lietuvoje?

– Kol kas Lietuvoje tai naujovė, siūloma pakankamai nedaugelio apskaitos įmonių.

Ar buhalterijoje jau įmanoma pilnavertiškai naudoti elektronines dokumentų pasirašymo galimybes?

– Taip, įmanoma.

Ar šiuolaikinių technologijų pagalba įmanoma pilnavertiškai tvarkyti įmonės buhalteriją nuotoliniu būdu?

– Taip, įmanoma. Būtent šis būdas taikomas mūsų įmonės praktikoje.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *