Kompiuterio poveikis sveikatai

Skaudantis sprandas, perštinti oda, braškantys kaulai perša mintį apie artėjančią senatvę, tačiau tai greičiausiai ne metų našta, o neteisingo darbo kompiuteriu padarinys. Rūpindamiesi Jūsų ir mūsų sveikata IT ŽINIOS.LT kalbina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistę Enriką Saplytę.

Kokie yra dažniausiai pasitaikantys sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl darbokompiuteriu?

– Medikai kompiuterių poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų pažeidimu, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Ypač jautrūs pažeidimams yra vaikai.

Kokia dalis žmonių kenčia nuo tokių sutrikimų?

– Oficialių duomenų apie tai neturime. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra instaliuota 300 000 asmeninių kompiuterių. Realus kompiuterių vartotojų skaičius yra didesnis. Be jų neapsieina moksleiviai ir studentai. Nemažai laiko tiek darbe, tiek namuose prie monitoriaus ekrano praleidžia ir suaugusieji. Kompiuteris tapo nebe prabanga ar žaidimų šaltinis vaikams, o kasdieniniu darbo įrankiu.

Kiek laiko standartinis lietuvis per dieną praleidžia prie kompiuterio?

– Tikslaus rodiklio, nėra. Kompiuteriu naudojasi įvairių amžiaus grupių asmenys-moksleiviai, studentai, (žaidimams ir mokymuisi), darbuotojai (darbo vietose) bei kiti vartotojai, kurių poreikiai skirtingi. Tad ir laikas praleistas prie kompiuterio gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos valandų per dieną.

Ar įmonėse kreipiamas pakankamas dėmesys į sveikatos išsaugojimą dirbant kompiuteriu?

– Pagal galiojančius teisės aktus darbdavys privalo organizuoti profilaktinius darbuotojų sveikatos patikrinimus, tai pat profesinės rizikos vertinimą, kurio metu nustatomas darbo su kompiuteriu poveikis darbuotojo sveikatai, ypač regėjimui, fizinei ir protinei įtampai; nustatęs profesinę riziką, turi numatyti jos šalinimo ir mažinimo priemones, organizuoti profilaktinius darbuotojų sveikatos patikrinimus. Darbo su kompiuteriu vietos turi būti įrengtos pagal Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ ( Žin., 2004, Nr. 32-1027) reikalavimus.

O ar iš tiesų darbdaviai skiria tiek dėmesio, ar atsakomybė dažniau nustumiama ant pačių darbuotojų pečių?

– Kiekvienas darbuotojas turi teisę žinoti iš darbdavio apie jo darbo su videoterminalais aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius.

Kokios pagrindinės klaidos daromos įrenginėjant darbo vietą (su kompiuteriu) ar namuose statant kompiuterį?

– Neergonomiškai įrengiama darbo vieta, netinkamas apšvietimas, mikroklimatas. Namuose kompiuteris įrengiamas patalpoje, kurioje žmogus miega, vaikų kambariuose. Asmeninis kompiuteris dar prieš keletą metų namuose buvo beveik prabangos dalykas, todėl ir apie jo vietą ir naudojimo tvarką įprastiniame bute nebuvo kalbama. Dabartinė situacija yra ta, kad kompiuterizuotų darbo vietų organizavimas biure ar mokykloje yra bent minimaliai reglamentuojamas. Kompiuteriui namie galioja visi anksčiau paminėti reikalavimai jo kokybei, darbo aplinkai, baldams, darbo režimui. Namų sąlygomis šiuos reikalavimus yra žymiai sunkiau realizuoti.

Gal galite paaiškinti sąvoką „ergonomiškas“?

– Ergonomikos pavadinimas yra kilęs iš graikiškų žodžių: „ergon“ – darbas ir „nomos“ – dėsnis. Tai mokslas, tiriantis psichofizines žmogaus galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese. Ergonomiškai įrengta darbo vieta yra tokia, kuri yra patogi darbuotojui ir tausoja jo sveikatą.

Kaip vieną iš klaidų įrenginėjant kompiuterio vietą Jūs paminėjote kompiuterio laikymąmiegamajame. Kodėl tai yra nepatartina? Ar galima išvengti neigiamo kompiuterio, įrengto miegamajame, poveikio gerai vėdinant kambarį ir visiškai jį išjungiant miego metu?

Įjungtas kompiuteris keičia patalpų mikroklimatą – kelia oro temperatūrą ir mažina santykinį oro drėgnumą. Sausas patalpų oras sukelia diskomfortą ir ilgainiui neigiamą poveikį sveikatai: džiūsta ir trūkinėja oda, gleivinės, ypač kvėpavimo takų gleivinė, dėl ko didėja pavojus patekti infekcijai. Keičiama patalpų oro jonizacija, tai yra kinta įelektrintų dalelių kiekis. Displėjaus sukuriamas elektrostatinis laukas pritraukia neigiamai įelektrintas daleles prie ekrano, o teigiamai įsielektrinusios dalelės kaupiasi ant dirbančiojo kompiuteriu veido. Tai gali sukelti alergines reakcijas, veido paraudimą, sausumą, niežėjimą darbo kompiuteriu metu. Tokie patys simptomai gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams, nedirbantiems kompiuteriu. Jei butas yra nedidelis (pvz., vieno kambario) ir kitų galimybių nėra, tuomet prieš miegą kambarys turi būti aktyviai vėdinamas, geriausiai – sudarant skersvėjį.

Koks turėtų būti apšvietimas dirbant kompiuteriu?

– Dirbant kompiuteriu svarbus apšvietimas, tinkamas santykis tarp ekrano ir aplinkos apšvietimo. Pagal aukščiau minėtos HN 32 reikalavimus, darbo su kompiuteriu patalpoje turi būti higienos normos (HN98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“) reikalavimus atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos vieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Darbo stalo paviršių apšvieta turi būti ne mažesnė 300lx ir ne didesnė kaip 500lx, o vaizduoklio – ne mažesnė kaip 100lx ir ne didesnė kaip 250lx. Darbo vietą reikia įrengti taip, kad į kompiuterio ekraną nekristų tiesioginiai saulės spinduliai, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio.

Ar yra nustatytos tam tikros normos atstumui tarp kompiuterių?

– Pagal aukščiau minėtos HN 32 reikalavimus, atstumas tarp videoterminalo (kompiuterio) ekrano ir kito videoterminalo užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2m, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2m. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau 6 mdarbo patalpos ploto ir ne mažiau 20merdvės.

Kokios pagrindinės klaidos daromos dirbant kompiuteriu?

– Netinkamai įrengta darbo vieta, nesilaikoma darbo ir poilsio režimo. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos, nustatomos po 1 val. nuo darbo kompiuteriu pradžios. Dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

Vis labiau populiarėja nešiojamieji kompiuteriai. Kokios jų teigiamos savybės sveikatos atžvilgiu?

– Skirtumo tarp stacionaraus ir nešiojamo kompiuterio poveikio sveikatai nėra. Sveikatą dažniau įtakoja ne pats kompiuteris (tiekiamas į rinką kompiuteris turi būti sertifikuotas ir atitikti visus Europos direktyvoje minimus reikalavimus), o neergonomiškai įrengta vieta, netinkamas darbo ir poilsio režimas.

Kokios neigiamos?

– Sakoma, kad mažesni nešiojamieji kompiuteriai turi daugiau privalumų nei tradiciniai asmeniniai kompiuteriai, tačiau nešiojamųjų kompiuterių savininkai dažnai priversti nepatogiai susirangyti ar susilenkti, nes klaviatūra yra sujungta su monitoriumi, kuris lieka gerokai žemiau ergonomikos specialistų rekomenduojamo aukščio. Todėl, jei įmanoma, nešiojamuosius kompiuterius rekomenduojama pasidėti ant lygaus kieto paviršiaus, kai yra dirbama ne ofise.

Sakoma, kad kenksmingą kompiuterių poveikį sušvelnina kambariniai augalai. Ar tai tiesa?

– Yra įvairių nuomonių. Moksliškai pagrįstų duomenų šiuo klausimu neturime.
Siekiant apsisaugoti nuo kompiuterio skleidžiamos spinduliuotės, reikia tinkamai įrengti darbo vietą bei naudoti techniškai tvarkingą kompiuterinę techniką.

Kaip žmonėms, praleidžiantiems daug laiko prie kompiuterio, išvengti sveikatos problemų?

– Sveikatos sutrikimų visuomet yra lengviau išvengti nei vėliau juos gydyti, todėl reikia sukurti ergonomišką darbo vietą, vadovaujantis geros praktikos rekomendacijomis. Geriausia profilaktikos priemonė žmonėms, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio, yra specialūs akių nuovargio, pečių juostos ir rankų nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis, sportas, ypač plaukimas.

Kada dirbti kompiuteriu visiškai nepatartina: tam tikros ligos, padidėjęs jautrumas?

– Žmonėms, sergantiems kai kuriomis regėjimo organų ligomis darbas kompiuteriu yra kontraindikuotinas.

Ar sklando kokie nors mitai apie kompiuterio sukeliamus sveikatos sutrikimus?

– Yra nuomonė, kad nėščioms moterims darbas kompiuteriu kenksmingas. Nuogąstavimai dėl apsigimimų, sąlygotų darbo kompiuteriu, nėra patvirtinti moksliniais tyrimais. 

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *