Kompiuterio virusas gali nepagrįstai jus padaryti vaikų pornografijos kolekcininku

Iš visų pavojingų dalykų, kuriuos gali daryti internetiniai virusai, šis yra pats blogiausias: jie gali paversti jus vaikų pornografijos kolekcininku.

Virusai kompiuteriuose gali saugoti šlykščias nuotraukas ir videomedžiagą. Pedofilai gali panaudoti infekuotus kompiuterius duomenų saugojimui ir jų peržiūrai – jiems nekyla grėsmė būti sugautiems. Pokštininkai gali atsiųsti jums virusą, kuris parodys, kad jūs naršote nelegaliose interneto svetainėse. Nepriklausomai nuo motyvacijos, jūs gausite vaikų pornografijos – jūs galite to nežinoti tol, kol policija nepasibels į jūsų namus.

„Associated Press“ (AP) tyrimo metu buvo nustatyta, kad visai nekalti žmonės buvo palaikyti pedofilais, kai jų bendradarbiai ar mylimieji kompiuteriuose rado viruso patalpintą vaikų pornografiją. Tai aukoms, kad galėtų įrodyti savo nekaltumą, gali kainuoti šimtus tūkstančių dolerių. Jų situaciją komplikuoja faktas, jog ir tikrieji pedofilai dažnai dėl visko kaltina virusus – šią gynybos priemonę teisėsauga vertina labai skeptiškai. „Tai toks senų laikų pavyzdys kaip ir „šuo suėdė mano namų darbus“, – sakė „Cyberlaw Clinic“ direktorius Phil Malone. – Problema ta, jog kartais šuo iš tiesų gali juos suėsti“.

Šis tyrimas apėmė ir žmonių, kurie buvo apkaltinti vaikų pornografija, interviu. AP peržiūrėjo teismo dokumentus ir kalbėjo su prokurorais, policija bei kompiuterių ekspertais. Į vieną bylą buvo įtrauktas ir Michael Fiola, buvęs Masačiusetso agentūros, prižiūrinčios darbuotojų kompensacijas, tyrėjas. 2007 metais Michael Fiola vadovams kilo įtarimų, kai interneto sąskaita parodė, kad jis panaudojo 4,5 kartų daugiau duomenų nei jo kolegos. Ekspertas rado kompiuteryje katalogą su vaikų pornografija. Michael Fiola buvo atleistas ir apkaltintas vaikų pornografijos laikymu. Už tai baudžiama 5 metų laisvės atėmimo bausme. Jam buvo grasinama, kad bus nužudytas, jo padangos buvo perrėžtos, jį atstūmė draugai.

Michael Fiola ir jo žmona kovojo byloje ir išleido net 250 000 dolerių. Jie panaudojo visas savo santaupas, paėmė antrą hipoteką ir pardavė automobilį. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad jo nešiojamasis kompiuteris buvo infekuotas. Jis buvo suprogramuotas taip, kad per minutę aplankytų net 40 vaikų pornografijos svetainių. Nors Michael Fiola ir jo žmona vieną vakarą buvo išėję vakarieniauti, tačiau kažkas prisijungė prie kompiuterio ir 1,5 valandos tekėjo pornografijos srautas. Prokurorai atliko dar vieną patikrinimą ir patvirtino šią išvadą. Byla buvo baigta praėjus 11 mėnesių nuo ieškinio padavimo. Michael Fiola teigia, kad stresas sukėlė sveikatos problemų. „Tai sugriovė mano gyvenimą, mano žmonos gyvenimą ir mano šeimos gyvenimą“, – sakė jis.

Bet kuriuo metu iš vieno milijardo prie interneto prisijungusių vartotojų yra apkrečiami apie 20 milijonų. Šie virusai gali suteikti kompiuterių piratams visišką kontrolę. Kompiuteriai infekuojami atidarius elektroninio pašto priedą ar apsilankius kenksmingoje interneto svetainėje. Pedofilai virusus gali naudoti keliais būdais. Paprasčiausias iš jų – priversti kieno nors kito kompiuterį naršyti vaikų pornografijos svetaines bei rinkti vaizdus. Antruoju atveju kompiuteris gali tapti nuotraukų ir videomedžiagos saugykla.

Aukštųjų technologijų teisės instituto direktorius Eric Goldan atstovavo interneto kompanijoms, kurios išsiaiškino, kad vaikų pornografijos platintojai piktnaudžiavo teisėtomis kompanijų paslaugomis. Pirmasis viešai žinomas atvejis, kai žmonės buvo pripažinti aukomis, įvyko 2003 metais. Tuo metu buvo įrodyta, jog dviejų vyrų iš Didžiosios Britanijos kompiuteriuose pornografinę medžiagą patalpino virusai. Pirmuoju atveju infekuotas elektroninis paštas apkrėtė rangovo kompiuterius ir prisiuntė netinkamų nuotraukų. Kitoje byloje virusas pakeitė vyriškio naršyklės pagrindinį puslapį. Jame buvo rodoma pornografija ir tai aptiko vyriškio septynerių metų duktė. Vyriškis kalėjime praleido daugiau kaip savaitę, be to, jis prarado savo dukters globą.

Didžiosios Britanijos kompiuterių ekspertas Chris Watts teigia, kad jis padėjo išteisinti viešbučio vadybininką, kurio bendradarbiai jo kompiuteryje rado vaikų pornografijos. Chris Watts nustatė, kad internete ieškodamas žaidimų, vadybininkas aplankė ir svetainę, turinčią piratinę programinę įrangą. Ji nukreipdavo lankytojus, kurie kelias minutes buvo neaktyvūs, į vaikų pornografijos svetaines. Visais šiais atvejais pagrindinis įrodymas buvo neginčijamas: pornografija buvo kompiuteryje. O įrodyti, kaip ji ten atsirado, yra žymiai sudėtingiau.

Tami Loehrs, tyrusi Michael Fiola kompiuterį, prisimena Arizonoje įvykusį atvejį. Kompiuteris buvo taip smarkiai infekuotas, kad buvo beveik neįmanoma įrodyti kaltę: 16 metų vaikinas vaikų pornografiją talpino „Yahoo“ grupėje. Prokurorai atmetė kaltinimus. Daugelis prokurorų tvirtina, kad kompiuterinių virusų kaltinimas – tai nauja pasiaiškinimo versija. „Mes vadiname tai SODDI gynyba: kažkas kitas padarė tai (angl. Some Other Dude Did It)“, – teigė prokuroras James Anderson. Tačiau teismo ekspertai sakė, kad pedofilui būtų sunku išsisukti teigiant, kad šį nusikaltimą sukėlė virusas. Net ir labai atsargūs vaikų pornografijos kolekcininkai palieka įrodančius elektroninius laiškus, DVD ar kitus įkalčius. „Virusai nesiderina su šiais įrodymais“, – sakė teismo advokatas Damon King.

Tami Loehrs nurodo, kad Ned Solon savo kompiuteryje rado vaikų pornografijos. Ned Solon prisipažino, kad naudojo programą, norėdamas atsisiųsti videožaidimus ir suaugusiųjų pornografiją, tačiau ne vaikų. Taigi, kaip galima paaiškinti šią medžiagą? Tami Loehrs ištyrė, kad Ned Solon antivirusinė programinė įranga neveikė tinkamai, todėl neleido pasireikšti infekcijos požymiams. Ji nerado jokių įrodymų, kad vaikų pornografijos videomedžiaga buvo žiūrima. Ši videomedžiaga buvo patalpinta kataloge, pavadintame „nebaigtas“, kadangi atsisiuntimas buvo nutrauktas arba įvyko klaida.

Kompiuterių tyrimas gali kainuoti tūkstančius dolerių. Atsakovai gali prašyti teismo apmokėti šias išlaidas, tačiau teisėjai retai patenkina šį prašymą. Tami Loehrs mano, kad tai tikrai nebuvo Ned Solon kaltė, nes ji rado daugybę įrodymų, patvirtinančių, jog ne jis siuntėsi pornografiją. Tuo tarpu prokuratūros teismo ekspertas Randy Huff teigia, kad Ned Solon programinė įranga veikė tinkamai. Jis paleido kitą antivirusinę programą ir nerodo jokios infekcijos – nors saugumo ekspertai pripažįsta, kad antivirusiniai skanavimai dažnai praleidžia šiuos dalykus. „Jis turėjo pakankamai švarų kompiuterį, lyginant su kitais mao žinomais atvejais“, – sakė jis.

Teismui užteko dviejų valandų, kad nuteistų Ned Solon. „Visi, esantys kalėjime, mano, kad jie nekalti, – sakė Ned Solon. – Aš žinau, kad tikrai to nedariau. Aš tikiuosi, kad kada nors tiesa išaiškės“. Bet ar gali tai įvykti? Ar galima pasakyti, iš kuri konkretus failas atsirado kompiuteryje? „Kompiuteriais negalima pasitikėti“, – teigia „WhiteHat Security Inc“ įkūrėjas Jeremiah Grossman. Jis tvirtina, kad labai lengva priversti kompiuterį atsisiųsti tai, ko nenori savininkas.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *