Povilas Širvinskas: Tinklaraščiai Lietuvoje: dabartis ir ateities prognozės

Dar prieš penketą metų Lietuvoje žodis „tinklaraštis“ nebuvo girdėtas, o žodis „blogas“ turėjo tik vieną reikšmę – būdvardį. Padėtis pasikeitė ir dabar galima drąsiai teigti, kad tinklaraščių rašytojų, arba trumpiau vadinamų blogerių, Lietuvoje sparčiai daugėja. Būtent apie tai ir norėčiau pasakyti savo nuomonę: kas juos skatina rašyti? Kokia tinklaraščių perspektyva Lietuvoje?

Kas tai yra?

– Pradėti reikia nuo to – o kas apskritai yra tinklaraštis? Grubiai tariant, tai yra interneto dienoraštis. Žmogus ten gali rašyti apie savo pomėgius, gyvenimo aktualijas, dalintis požiūriu į tam tikrus dalykus. Ir pažiūrėjus į Lietuvos tinklaraščių turinį, galima rasti labai įvairios pakraipos ir stiliaus tinklapių, kuriuos visus vienija vienas principas – jie visi blog‘ai. Pažvelkime į populiariausių Lietuvos tinklaraščių penketuką (duomenys paimti iš blogologas.lt 2009 m. birželio 5 dieną):

Tinklaraštis:Temos:RSS skaitytojų skaičius:*
Nezinau.ltInternetas ir technologijos5888
ZudykReklama.ltSubjektyvi rinkodaros kritika2207
Cafe.blogas.ltApie įvairias gyvenimo spalvas1246
EziukasVilniuje.blogas.ltKas Vilniuje gero1162
Marketer.ltInternetinė rinkodara ir marketingas955

* RSS skaitytojų skaičius – tai skaičius žmonių, užsiprenumeravusių tinklaraščio įrašus

Taigi, paėmus „sausą“ statistiką, populiariausios tinklaraščių temos yra internetas, reklamos tendencijos, visuomeninės/socialinės naujienos. Visai netoli penketuko yra ir politinės pakraipos tinklaraščiai. Juk žmonėms visada norisi išreikšti savo nuomonę politikos tema, apginti arba pasmerkti politikus. Toliau analizuojant tinklaraščių sąrašus, galima rasti įvairiausių temų ir pakraipų, kurios, galbūt, sulaukia mažiau dėmesio, bet yra tikrai įdomios tam tikrai skaitytojų grupei.

Kam žmonės tai daro?

– Tinklaraštis yra labai gera saviraiškos priemonė. Šiuo būdu galima per pakankamai trumpą laiką surinkti skaitytojų ratą, su kuriais vėliau diskutuojama, rengiami kažkokie susitikimai ar kiti renginiai, skaitytojai tampa tinklaraščio bendruomenės dalimi. Būtent to ir siekia blogeriai – pritraukti kuo didesnį lankytojų ir skaitytojų skaičių. Bet tai daroma ne dėl pinigų: Lietuvoje nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris užsidirbtų kasdienei duonai rašydamas į tinklapius. O tinklaraščių yra tikrai nemažai – tad žmonės dažniausiai rašymu užsiima tam, kad pasidalintų savo mintimis, pasakytų nuomonę apie tam tikrus įvykius ar analizuotų pasirinktą temą. Yra autorių, kurie tai daro kasdien ir su pavydėtinu pastovumu. 

Skaitytojų pusė – ar jiems tikrai įdomu? 

– Kaip jau minėjau, tinklaraščių temos yra labai įvairios ir, esant norui, galima tikrai surasti būtent jūsų skonį atitinkantį blog‘ą. Egzistuoja patogi priemonė skaitymui – jau minėta RSS technologija. Jos pagalba žmonės tarsi užprenumeruoja tinklaraščio įrašus ir sužino apie juos iš karto, kai autorius įkelia naują temą į tinklaraštį. Tokiu būdu nebereikia vaikščioti po tinklapius, kažko ieškoti ar prašyti nuorodų. Taip renkamas lojalių skaitytojų ratas ir, kaip rodo praktika, žmonės ateina į tinklaraštį ir jį prenumeruoja, nes jiems tikrai yra įdomu. Aš prenumeruoju 40 – ties tinklaraščių įrašus, iš jų 15 – lietuviški. Kasdien susidaro apie 200 naujų straipsnių srautas. Visų tikrai neskaitau, bet permetu akimis ir atsirenku tuos, kurie sudomina. Man tikrai negaila laiko, niekas neverčia to daryti, tai man kaip rytinė spauda, kurią perverti ir atsirenki tai, ką skaityti verta.


Kuo tada blogeris skiriasi nuo žurnalisto ar analitiko?

– Jeigu jau paminėjau spaudą, tai nejučia kyla klausimas: o kuo tinklaraščiai skiriasi nuo naujienų portalų ar nuo laikraščių? Juk esmė ta pati: vieni žmonės rašo, kiti žmonės skaito. Iš pirmo žvilgsnio taip ir yra: ta riba tarp įprastos spaudos ir tinklaraščių vis labiau plonėja, kai kur ji net nematoma. Tačiau yra esminis skirtumas: blogeriams dažniausiai nemoka už tai, ką jie daro, straipsniai rašomi iš noro rašyti, iš saviraiškos, savireklamos ar dar kokių paskatų. Tai yra priešingybė įprastiems žurnalistams, kurie gauna algą už užsakomuosius straipsnius arba už tai, ką jiems reikia parašyti. Be to, tinklaraščių niekas necenzūruoja, padorumo ir etikos normas bei rašymo stilių nustato pats tinklaraščio autorius. Yra net vienas tinklaraštis, kurio autorius rašo visiškai gramatiškai netaisyklingai, dažnai vartodamas angliškus žodžius, per daug nevargdamas derinti linksnius ar sakinių struktūrą. Tačiau jo įrašai tokie įdomūs, kad tai atperka visas tas klaidas. Tos klaidos tampa netgi savitu autoriaus stiliumi, prekiniu veidu, pagal kurį skaitytojai jį atpažįsta ir išskiria iš kitų blogerių.


Ateitis: tai perspektyva ar laisvalaikio užsiėmimas?

– Šiuo metu daugumai blogerių, tame tarpe ir man, tinklaraštis yra tiesiog laisvalaikio praleidimo būdas. Jeigu yra kažkokia aktuali tema, kurią norėtum apsvarstyti su interneto bendruomene, parašai straipsniuką ir tada žmonės komentuoja, išsako savo nuomones arba net suteikia idėjų naujiems tinklaraščio įrašams. Daug kam kyla klausimas, ar įmanoma užsidirbti iš tinklaraščio rašymo – drįsčiau teigti, kad piniginės naudos tinklaraščio rašymas atneš tik tada, kai blogeriai susijungs į vieną portalą, kuris sutrauktų daug lankytojų ir skaitytojų, iš kurių masės jau galima būtų generuoti kažkokias pajamas ir dalinti jas autoriams. Tačiau kol kas tai tik vizija, o ar kas nors panašaus įvyks – parodys ateitis. Kol kas, kalbant apie gaunamą naudą iš tinklaraščio, reikia paminėti netiesioginį pelną: naujas pažintis, savo talento reklamą, tam tikrų temų atskleidimą sau pačiam. Kartais tai yra daug svarbiau už materialinę gerovę. 

Vietoje pabaigos

– Po tokios trumpos Lietuvos tinklaraščių rinkos analizės norėčiau išsakyti du palinkėjimus. Pirmas būtų tiems, kas rašo tinklaraštį: linkiu neišsikvėpti ir visada rasti naujų, įdomių bei aktualių temų, kurios būtų naudingos ir jūsų skaitytojams, o jie atsidėkos jums savo dėmesiu. O tinklaraščių skaitytojams norėčiau palinkėti nepasimesti toje straipsnių jūroje, kuri vis gilėja ir platėja, atsirinkti tuos autorius, kurių straipsniai ir rašiniai jums labiausiai prie širdies. Kas žino, gal vieną dieną koks nors straipsnis jus įkvėps pereiti į kitą barikadų pusę ir tapti blogeriu?

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *