Priklausomybės nuo kompiuterio pavojai

Jei valandų valandas praleidžiate prie kompiuterio to nejausdami, o nesant prie jo apima diskomfortiška būsena – vertėtų susimąstyti ar tai nėra pirmieji priklausomybės nuo kompiuterio ženklai. Priklausomybė nuo kompiuterio gali tapti klastinga liga, kai įsitraukimas į virtualų pasaulį tampa neatskiriama gyvenimo dalimi. Apie šios priklausomybės pavojus ir gydymą ITŽINIOS.LT kalbėjo su gyd. psichiatre Vilma Andrejauskiene, Vilniaus priklausomybės ligų centro Ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos skyriaus vedėja. 

Kaip apibūdintumėte šiandieninę priklausomybės nuo kompiuterio problemą? Ar ji iš tikrųjų stipriai progresuoja ir tampa vis aktualesne problema visuomenėje?

– Problemos sunkumas priklauso nuo atsiradusių pasekmių sunkumo, o viso to įvertinimui reikalingas laikas. Vienas etapas, kuomet asmuo mano galįs dar pats sau padėti, kitas, kai reikalinga kreiptis pagalbos pas specialistus. Visuomenėje jau keletą paskutinių metų vis garsiau kalbama apie kompiuterinius internetinius pavojus, mėginama kurti strateginius planus, kaip kovoti su šia bėda, bet dažniausiai garsiais nuogąstavimais viskas ir užsibaigia. Tikslios statistikos, kaip priklausomybė nuo kompiuterio progresuoja, tikrai nėra. Lietuvoje iki šiol užregistruota nedideli skaičiai asmenų, kurie kreipėsi pagalbos pas specialistus dėl savo vaikų priklausomybės ir vienas Dievas težino, kiek tokių vaikų yra šiandien. Kompiuteris jau nėra prabangos dalykas. Kompiuterio reikalingumas mokymuisi, laisvalaikiui tapo neatsiejama dalimi. Didžioji dalis vaikų bei jaunuolių net nesupranta, kaip galima apsieti be šios paslaugos. Kompiuteris tampa alternatyva įvairioms apsaugoms nuo realios tikrovės. Kompiuteris ir internetas negali būti vertinami vienareikšmiškai.

Ar galima teigti, jog priklausomybė nuo kompiuterio – tai psichikos liga, kuri yra tokia pat pavojinga, kaip kitos priklausomybės ligos (alkoholizmas, narkomanija, azartiniai lošimai ir kt.)?

– Pati sąvoka „priklausomybė“ jau kalba apie sutrikimą. Lyginant su kitomis išvardintomis priklausomybėmis, sakyčiau, kai kuriais atvejais net pavojingesnė, nes visuomenėje priimtinesnė, nesukelia tokios baimės ir atstūmimo, kaip alkoholizmas ar narkomanija. Priklausomybe reikėtų vadinti tada, kai potraukis pradeda turėti neigiamų pasekmių, kada asmuo negali suvaldyti, kontroliuoti potraukio. Vienas iš pagrindinių aspektų – bėgimas nuo realios tikrovės. Priklausomybė – tai kontrolės praradimas. Priklausomybę lemia ne pats kompiuteris, o pačio asmens psichologinės ir socialinės problemos.

Kokie yra pagrindiniai fiziniai ir psichiniai požymiai, įspėjantys, jog žmogus tampa priklausomas nuo kompiuterio?

– Psichologiniai požymiai – euforija, labai gera savijauta būnant prie kompiuterio. Taip pat nesėkmingi bandymai kontroliuoti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, nerimas ir diskomfortas būnant be kompiuterio, įkyrios, trukdančios normaliai gyvensenai mintys apie tai, kas dabar vyksta internete, išsiblaškymas, nedarbinga nuotaka. Atsiranda praleisti darbai, pamokos, norint kuo ilgiau naršyti internete. Asmuo pirmenybę teikia žmonėms bendraujant internete nei realioje tikrovėje. Pasireiškia sumažėjęs susidomėjimas realia tikrove, miego trūkumas, melavimas, bandant nuslėpti, kad vėl buvo internete ir kt. Fiziniai požymiai: akių sausumas, migreniniai galvos skausmai, nugaros skausmai, mitybos sutrikimai, asmens higienos reikalavimų nepaisymas.

Kokias išskirtumėte priklausomybės nuo kompiuterio priežastis? Ar tiesa, jog ši priklausomybė labiausiai paveikia žmones, kurie asmeniniame gyvenime turi socialinių ir psichologinių problemų?

– Išskirčiau šias priežastis:

  • Kaip būdas pabėgti nuo kasdienybės, problemų, galimybė įsitraukti į malonesnę būseną.
  • Kada sunkiai sekasi save realizuoti esamoje aplinkoje, atsiranda lūkesčiai save išbandyti, siekti gero rezultato kitoje srityje.
  • Negalėjimas, nemokėjimas atsipalaiduoti realiame gyvenime.
  • Kai kuriems internetinė erdvė – žaidimo arena, savotiška savęs bandymų bei tikrinimų erdvė. Tokie vartotojai mėgsta diskusijų svetainėse pykdyti, erzinti kitus, darydami sau pramogą. Dalis internautų nori išsakyti pasauliui tai, ko niekas nenori jų klausyti realiame gyvenime.
  • Daliai nuo interneto priklausomų asmenų tiesiog trūksta bendravimo, kai kurie ieško galimo seksualinio partnerio.

Vaikai ir paaugliai labiausiai pažeidžiami nuo kompiuterio ir internetinės erdvės. Kaip paplitusi ši priklausomybė tarp suaugusiųjų?

– Tikslių statistinių duomenų tikrai nėra, bet jų pakankamai daug, kad galima būtų kalbėti apie šią problemą. Dažnai ši priklausomybė koreliuojasi su kitomis – alkoholizmu, azartiniais žaidimais, yra naudojama kaip ne toks baisus dalinis pakaitalas.

Kokie atvejai dažnesni pacientams kreipiantis pagalbos į specialistus: jie kreipiasi patys, pripažindami šią ligą ar ateina gydytis skatinami artimųjų?

– Paauglius atlydi artimieji, neretai daline prievarta. Dar blogiau – pažadėdami ką nors reikšmingo. Vyresni atvyksta paskatinti artimųjų, atlydimi. Labai retai, lyginant su lošėjais, ateina vieni.

Kiek laiko trunka priklausomybės nuo kompiuterio gydymo programa ir kokie taikomi gydymo metodai? Gal yra specializuotų programų, skirtų gydyti būtent priklausomybę nuo kompiuterio?

– Gydymo programos pobūdis – motyvacinis. Siekiama padėti asmeniui suprasti, kas su juo vyksta, kodėl jis priklausomas nuo kompiuterio, formuojamas susilaikymo nuo žaidimų akcentas. Programa, kaip gera repeticija, nes „namų darbus“ daro tik pats asmuo. Išorinių įtakojančių faktorių labai daug, todėl pasirinkti gyvenime prioritetus, suprasti, kodėl neapsimoka žaisti/lošti turi pats. Stacionarinės programos trunka 28 dienas, ambulatorinės – 3 mėnesius. Priklausomiems nuo kompiuterio taikomos specializuotos programos priklausomybėms gydyti, kurių terapinis principas panašus kaip gydant kitas priklausomybes (alkoholizmą, narkomaniją, azartinių žaidimų/lošimų).

Kokia dalis pacientų visiškai pasveiksta po gydymo kurso?

– Gydymo kursas – tai tik pradinis etapas, suvokiant susilaikymą nuo kompiuterio, interneto. Žaidimų proceso rezultatai išryškėja žymiai vėliau, dažnai tie žmonės ne visada praneša apie save.

Ar teko susidurti su ypač sunkiais pacientų atvejais?

– Taip. Išskirtiniai atvejai paauglių, kai buvo būtinybė siųsti į stacionarinę programą. Dažniau atvejo sunkumas siejamas su atsiradusiomis problemomis (tarpusavio santykiais, finansiniais, sveikatos ar socialinėmis problemomis). Sudėtingos paauglių kompiuterinės priklausomybės bėdos, kada būtinai į terapinį procesą turi įsitraukti tėvai, artimieji, o ne laukti rezultato iš medikų, psichologų: „atiduokit sveiką vaiką“ – neretai taip kaltinami ir pedagogai. Vaikų elgesys – tai santykių šeimoje pavyzdys.

Kokie būtų Jūsų patarimai tiems, kurie pastebi save ar artimuosius stipriai priklausančius nuo kompiuterio? Kas gresia abejingai žiūrintiems į šią problemą ir nesigydantiems priklausomybės?

– Išdrįsti kreiptis pas specialistus, pasitarti, ką reiktų keisti, kokias pagalbos priemones naudoti, nes profesionalių paslaugų tikrai yra. Priklausomybės grėsmė progresuoja, neretai pakankamai grėsmingai paliečia daug aplinkinių asmenų. Supratimas, kad priklausomybė nuo kompiuterio yra bėda ir supratimas, jog tai galima sustabdyti – pagrindinis vaistas.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *