2010 metais Lietuvos gyventojai vėl galės pasinaudoti galimybe nemokamai lankyti kompiuterinio raštingumo kursus. Šalies organizacijos, rengiančios kompiuterinio raštingumo mokymus gyventojams, iki kito mėnesio gali teikti paraiškas finansavimui gauti pagal ES paramos priemonę „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių skatinimas“, kurios įgyvendinimui bus skiriama iki 30 mln. litų. Apie organizuojamus kursus ir jų naudą šalies gyventojams ITŽINIOS.LT kalba su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene vyr. specialistu Mariumi Petrausku.

Kompiuterinio raštingumo kursai Lietuvoje pradėti vykdyti jau 2004 metais. Kiek šalies gyventojų iki šio laiko jau yra apmokyti pagal šiuos kursus?

- Lietuvoje Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis 2006 - 2008 metais visuose šalies regionuose buvo organizuoti kompiuterinio raštingumo kursai. Iki 2008 m. iš viso buvo įgyvendinta 16 projektų, kuriuose mokėsi daugiau nei 67 tūkst. žmonių. Didžiausias dėmesys buvo skirtas kaimiškųjų regionų gyventojams, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms – visuomenės grupėms, kurios iki šiol buvo IT magistralės šalikelėje.

Kokių kompiuterinio raštingumo įgūdžių žmonės išmoksta lankydami kursus? Kaip keičiasi gyventojų požiūris į kompiuterinio raštingumo svarbą?

- Didžioji dauguma žmonių, lankiusių kursus, išmoko naudotis pagrindinėmis programomis, tokiomis, kaip Word‘as, Excell‘is, Power point‘as. Taip pat buvo supažindinti su gyventojams skirtomis viešosiomis ir verslo paslaugomis, e-bankininkyste. O juk didžiajai daliai besimokiusiųjų net ir įsijungti kompiuterį buvo savotiškas iššūkis. Dalis pasinaudojo galimybėmis susipažinti su šiek tiek sudėtingesnėmis programomis, pavyzdžiui, Linex. Kompiuterinio raštingumo svarba tikrai išaugo. Tai rodo ne tik padidėjęs interneto vartotojų, bet ir besinaudojančių viešojo sektoriaus įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, skaičius.

Kaip apibūdintumėte šiandieninį šalyje esantį gyventojų kompiuterinio raštingumo lygį? Ar vykdomi kursai keičia šalyje besinaudojančių internetu skaičių?

- Šie ES struktūrinės paramos lėšomis vykdyti projektai gerokai padidino moderniųjų technologijų naudojimą Lietuvoje. Europos Komisijos duomenimis, per paskutinius 4 metus iki 2008 - ųjų kasdien internetą naudojančių gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 13 proc. iki 38 proc., o bent kartą per savaitę – nuo 26 proc. iki 50 procentų. Taigi, per ketverius metus pasiekta pažanga – daugiau nei akivaizdi. Elektroninių paslaugų prieinamumo didinimas – vienas svarbiausių ūkio variklių ES šalyse. Todėl svarbu užtikrinti, kad kiekvienam ES gyventojui būtų prieinamas spartusis interneto ryšys ir būtų sukurta bendroji interneto rinka, kurioje žmonės galėtų naudotis elektroninėmis paslaugomis nepaisydami valstybių sienų. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) užsakymu 2009 m. vasarą atliktas tyrimas parodė, kad internetu naudojasi 55,1 proc. apklaustųjų (2008 m. vasaros periodo rodiklis – 44,3 proc.), dvigubai išaugo interneto vartotojų viešoje vietoje skaičius – 3,0 proc. (2008 m. vasaros periodo rodiklis – 1,5 proc.). Populiariausios naudojamos interneto funkcijos: naudojimasis el. paštu, lietuviškų laikraščių ir žurnalų on-line skaitymas. Išaugo ir besinaudojančių internetinio banko paslaugomis (49, 8 proc., 2008 m. vasaros periodo rodiklis – 40,1 proc.). Labai svarbu, kad išaugo viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių lankytojų skaičius. 2009 m. vasarą jose lankėsi 46,9 proc. (2009 m. pavasario rodiklis - 45,9 proc.) apklaustų interneto vartotojų. Populiariausiomis viešojo sektoriaus įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis išlieka pajamų mokesčio deklaravimas – 38,1 proc. (2009 m. pavasarį - 49,5 proc.), darbo paieška – 28,2 proc. (2009 m. pavasarį - 33,3 proc.) ir su sveikatos apsauga susijusios paslaugos – 16,3 proc. (2009 m. pavasarį – 19,5 proc., o lyginant su 2008 metų rodikliais - išaugo dvigubai). Pažymėtina, kad vasaros metu populiaria elektronine paslauga tapo priėmimas į aukštąsias mokyklas. Tad matome, kad tiek interneto vartotojų, tiek pačių paslaugų ratas sparčiai plečiasi. Kai kuriems projektų dalyviams šie mokymai tapo paskata įsigyti asmeninį kompiuterį.

Kiek lėšų kompiuterinio raštingumo kursų įgyvendinimui skiriama 2010 metais ir kaip jas planuojama skirstyti?

- Tobulinti darbo kompiuteriu įgūdžius bus galima ir 2007 - 2013 m. laikotarpiu ES struktūrinių fondų lėšomis. Gruodžio mėn. buvo skelbtas kvietimas teikti paraiškas finansavimui gauti pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių skatinimas“. Paraiškas iki 2010 m. vasario 8 d. gali teikti įvairios kompiuterinio raštingumo mokymus gyventojams rengiančios organizacijos. Šiai priemonei įgyvendinti numatyta skirti iki 30 mln. litų (ESF) lėšų. Šiame konkurse paraiškas gali teikti švietimo, profesinio mokymo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, tarptautinės organizacijos, viešosios įstaigos bei biudžetinės įstaigos. Įgyvendinant atrinktus projektus, ESF lėšomis bus finansuojami nemokami kursai asmenims, norintiems įgyti ar lavinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, kurie reikalingi darbe ar kasdienėje veikloje. Tikimasi, kad įgyvendinus šią priemonę iki 2015 metų dar 23 tūkst. Lietuvos gyventojų sėkmingai baigs kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymo mokymus.

Kiek vidutiniškai sulaukiama paraiškų ir kiek jų tikimasi sulaukti šiais metais? Kiek įstaigų ankstesniais metais gavo finansavimą?

- 2008 m. iš viso buvo įgyvendinta 16 projektų. Susidomėjimas šia priemone tikrai didelis, apie tai galime spręsti tiek iš gaunamų klausimų telefonu, tiek iš dalyvavimo organizuojamuose renginiuose. 2010 m. sausio mėn. Europos socialinio fondo agentūra organizuos atvirų durų dienas pareiškėjams, į kurias jau užsiregistravo apie 60 norinčiųjų.

Pagal kokius kriterijus bus atrenkami pateikti projektai?

- Konkurso būdu atrenkant paraiškas prioritetas teikiamas projektams, kurie bus įgyvendinami probleminėse teritorijose bei skatins vyresnių nei 45 metų asmenų, kaimo gyventojų kompiuterinio raštingumo gebėjimų ugdymą. Taip pat bus vertinama pareiškėjų patirtis įgyvendinant panašius projektus. Maksimali galima vienam projektui finansuoti skiriama suma – 5 mln. litų.

Didelis dėmesys kursų metu skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms bei gyvenantiems kaimo vietovėse. Kaip organizacijoms juos pavyksta sudominti kursais?

- Poreikis gebėti naudotis kompiuteriu niekur nedingo. Šiems projektams skiriame ypač daug dėmesio todėl, kad jie išmokė nebijoti technologijų ir padėjo sužinoti naudingų dalykų apie jų panaudojimą. Projektai užtikrino galimybę ir paskatino naudotis gyventojams skirtomis viešosiomis ir verslo paslaugomis: deklaruoti pajamas, užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, susimokėti mokesčius, ieškoti darbo ar pasidomėti studijų galimybėmis.

Organizuojami kursai gyventojams – nemokami. Ar tai viena iš pagrindinių priežasčių, kuri skatina vis didesnį gyventojų susidomėjimą?

- Taip, tai taip pat paskatina aktyviau dalyvauti mokymuose. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiuolaikinė visuomenė itin priklausoma nuo modernių technologijų. Juk be kompiuterinių žinių daugeliui mūsų tampa sudėtinga jaustis visaverčiu visuomeninio gyvenimo dalyviu. Kompiuterinis raštingumas atveria daugiau galimybių tiek profesinėje veikloje, tiek kasdieniuose darbuose. Tad daugelis aktyviai ieško galimybių tobulėti. Žinome atvejų, kai pasibaigus kursams, žmonės rinkosi dalintis patirtimi jau savo iniciatyva. Viešosios interneto prieigos taškai šiam tikslui – puiki vieta.

Teigiama, jog kompiuterinio raštingumo įgūdžiai svarbūs įsitvirtinant darbo rinkoje. Ar, Jūsų nuomone, pasitvirtina tai, jog žmogui, turinčiam gebėjimų naudotis kompiuterio galimybėmis lengviau rasti darbą?

- Nemokėjimas naudotis informacijos ir ryšių technologijomis lemia aukštą nedarbo lygį tam tikruose regionuose, atskirose pramonės šakose, taip pat blogina gyventojų situaciją darbo rinkoje. Mokytis dirbti kompiuteriu rinkosi labai įvairaus amžiaus žmonės. Vieni neslėpė, kad neišmanydami kompiuterio paprasčiausiai neturi ką veikti darbo biržoje, kiti sakė norį išmokti naudotis pagrindinėmis programomis, kad prieš anūkus nebūtų gėda. Kompiuterinio raštingumo mokėsi ne tik bedarbiai, bet ir darbą turintys žmonės. Keičiantis darbo rinkai ir reikalavimams, norint išlaikyti savo darbo vietą, būtina nuolat plėsti savus gebėjimus, įskaitant ir informacines technologijas. Taigi, tokie kursai reikalingesni platesniam ratui žmonių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, vien tik gebėjimo dirbti kompiuteriu nepakanka, būtina turėti ir paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją, tačiau šis gebėjimas – labai svarbus. Juk kompiuterinis raštingumas šiandien praverčia ne tik kasdieninėje veikloje, bet ir sustiprina galimybes konkuruoti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Štai kodėl būsimieji mokymai tokie svarbūs ir savalaikiai. Tikimės, kad ši ESF priemonė prisidės prie didesnio užimtumo ir aktyvios darbo rinkos skatinimo.

Kompiuterinio raštingumo kursai Lietuvoje iš ES bus finansuojami iki 2013 metų. Kokia numatoma vizija per tą laiką įgyvendinus šią paramos priemonę?

- Elektroninių paslaugų prieinamumas kuo didesniam gyventojų skaičiui – vienas svarbiausių prioritetų visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, taip pat ir Europos Sąjungoje. Manome, kad šie projektai, skirti gyventojų kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymui, turės teigiamą poveikį plėtojant informacinę visuomenę Lietuvoje. Tikimės, kad išaugs ne tik besinaudojančių internetu, viešųjų įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis skaičius, bet ir padidins projekto dalyvių galimybes susirasti ar išsaugoti darbo vietą šiuo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu.