Kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Bill Gates pareiškė savo nuomonę apie Kinijos ir interneto gigantės „Google“ konfliktą. Jis sakė, jog Pekino pastangos cenzūruoti internetą buvo labai ribotos. Šią problemą jis pavadino sudėtinga. „Kiekvienoje valstybėje internetas vaidina svarbų vaidmenį, jis leidžia žmonėms bendrauti naujais būdais, - sakė jis. – Laimei, Kinijos pastangos cenzūruoti internetą buvo ribotos. Juk žinote, nesunku jas apeiti“. Bill Gates teigimu, valstybės naudoja skirtingas cenzūros taisykles. Tai sakydamas jis nurodė Vokietiją, draudžiančią nacistinius pareiškimus. „Dėl šios priežasties reikia nuspręsti ar jūs galėsite laikytis tam tikros šalies įstatymų. Jei ne, tai savo verslo ten pradėti negalima, - mano Bill Gates. – Juk žinote, kad atvirumas ir keitimasis idėjomis gali būti skatinamas netikėčiausiais būdais“.

Kompanija „Google“ po kibernetinės atakos, kurios metu buvo bandoma gauti prieigą prie Kinijos žmonių teisių aktyvistų, pranešė, jog nebeketina cenzūruoti interneto paieškos rezultatų Kinijoje. Šis sprendimas nebus pakeistas net ir tuo atveju, jei kompanija dėl to turės palikti šalį. Kol kas „Google“ nenustojo cenzūruoti paieškos rezultatų svetainėje „google.cn“, tačiau kompanijos vadovas Eric Schmidt praėjusią savaitę tvirtino, jog tai bus padaryta netrukus.

Tuo tarpu Valstybės departamentas pripažino, kad Kinija yra nustačiusi kitokią poziciją, susijusią su informacija, tačiau JAV tiki, kad tai yra nesuderinama su informacine visuomene. „Taigi, mes ketiname skatinti laisvą informacijos srautą, nevaržomą prieigą prie informacijos bei galimybę jungtis į asociacijas, - sakė atstovas Philip Crowley. – Mes tikime, kad pagrindiniai principai ir aplinka, kurioje gyvename, nurodo tai, ką reikia skatinti visose valstybėse“.

Atstovas priminė ir Valstybės sekretorės Hillary Clinton kalbą, skatinančią interneto laisvę. Šioje kalboje moteris kalbėjo apie būtinybę leisti naršyti internete be jokių apribojimų. Pekinas penktadienį atmetė šią kalbą teigdamas, jog ji gali pakenkti dviejų valstybių santykiams. Pirmadienį Kinija paneigė dalyvavusi kibernetinėse atakose, nors „Google“ nustatė, kad ataka prieš kompaniją buvo vykdoma kaip tik iš šios šalies. Kinijos Pramonės ir informacinių technologijų ministerija tvirtino, kad bet kokie kaltinimai, jog Kinija dalyvavo kibernetinėse atakose, yra nepagrįsti ir kenkia Kinijos įvaizdžiui. „Kinijos įgyvendinama interneto saugumo politika yra skaidri ir nuosekli“, - sakė naujienų agentūros „Xinhua“ atstovas. Jis pridūrė, kad didžiausia pasaulyje interneto visuomenė, t.y. Kinija, yra didžiausia atakų auka.

Kinijos valstybės tarybos atstovas tvirtino, jog Pekino pastangos pašalinti iš interneto kenksmingą turinį yra teisėtos ir niekas neturi teisės kištis į šią politiką. Pastarosiomis dienomis buvo įsilaužta mažiausiai į penkias organizacijas, susijusias su Kinijos žmonių teisėmis bei disidentais. Kinijos grupė „Human Rights Defenders“ pirmadienį pateikė pranešimą, kuriame tvirtino, jog atakos prieš jos svetainę buvo pradėtos šeštadienio popietę ir tęsėsi apie 14 valandų. Teigiama, kad kibernetinių atakų metu nukentėjo ir kitos su žmonių teisių naujienomis bei informacija susijusios svetainės, įskaitant „Canyu“, „Rights“, „Livelihood Watch“, „New Century News“ bei „Independent Chinese Pen“, vienijančią rašytojus.