Sulig rudens pradžia moksleiviams bei studentams prasideda nauji mokslo metai. Norint mokytis nebūtina eiti į mokyklą ar universitetą, nes egzistuoja ir nuotolinis mokymas. Nuotolinis mokymasis aukštosiose mokyklose jau nebestebina, tačiau toks mokymosi būdas mokykloje vis dar atrodo naujovė. Vilniaus „Ozo“ vidurinė mokykla – pirmoji mokykla Lietuvoje, 2002m. pradėjusi įgyvendinti nuotolinio mokymo eksperimentą mokykloje. Nuotolinis mokymasis suteikia mokiniams galimybę mokytis patogiu laiku, patogioje vietoje, o mokyklos brandos atestatą galima gauti net nesėdėjus mokykliniame suole. Apie nuotolinio mokymosi ypatumus ITŽINIOS.LT kalbėjo su „Ozo“ vidurinės mokyklos direktoriumi Albinu Daubaru.

Kaip kilo idėja sukurti nuotolinio mokymo metodą mokykloje?

- Prieš dešimtmetį išgirdau apie JAV plintančią „namų biuro“ madą. Ši idėja mane užvaldė. Kokia prasmė brautis per didmiesčio transporto kamščius į biurą, mokyklą ar universitetą, jei gali pilnavertiškai komunikuoti su vadovu, dėstytoju, mokytoju IKT priemonėmis?

Kokius išskirtumėte pagrindinius nuotolinio mokymosi privalumus?

- Mokinio ir mokytojo mobilumas, lankstus darbo (t.y. mokymosi) grafikas, mokinio saugumas (fizinis ir psichologinis), galimybė siekti išsilavinimo specialių poreikių ir neįgaliesiems asmenims, galimybė naudotis žiniatinklio informacijos lobynu.

Kuo nuotolinis mokymasis pranašesnis už tradicinį mokymosi būdą?

- Praktiškai visais aspektais: taupomos mokyklos patalpoms eksploatuoti reikalingos lėšos, mokinių ir mokytojų laikas. Lengviau keičiamasi informacija ir mokamąja medžiaga tarp mokytojo ir mokinio, ji paprastai ir pigiai praturtinama video ir audio įrašais. Lavinami naudojimosi IKT įgūdžiai. Lengvai, operatyviai ir, svarbiausia, objektyviai vertinami mokinių darbai ir žinios.

Kaip keičiasi visuomenės požiūris į šį mokymosi metodą?

- Keičiasi pamažu, bet į teigiamą pusę. Lengviau šią inovaciją priima jauni, išsilavinę, dinamiški žmonės. O kitą tautiečių dalį dar stipriai veikia sovietmečiu įskiepyta kiberfobija.

Kokie veiksniai įtakoja mokinių pasirinkimą mokytis nuotoliniu būdu?

- Neįgalumas, ankstyvas nėštumas, emigracija, būtinybė derinti darbą ir mokslą, psichologinės problemos ir pan.

Ar norintiems mokytis nuotoliniu būdu keliami kokie nors reikalavimai?

- Šiuo metu prašome nurodyti noro mokytis nuotoliniu būdu priežastį ir pateikti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Gerbiame visų besikreipiančiųjų pasirinkimą.

Kokia yra nuotolinio mokymosi eiga?

- Mokomasi Web ct Vilniaus universiteto Nuotolinių studijų centro terpėje. Yra savaitinis pamokų tvarkaraštis. Pamokų kiekis per savaitę atitinka tradicinės klasės pamokų skaičių. Kiekvieną dieną pateikiama 4 - 6 pamokų medžiaga su savitikros testais ir užduotimis. Kartą per mėnesį vyksta kiekvieno dalyko privalomas kontrolinis darbas (testas), kartą per pusmetį – įskaita.

Kokiu būdu vyksta komunikacija su mokytojais?

- Komunikuojama terpės viduje elektroniniais laiškais. Mokiniai konsultuojami programos „Skype“ pagalba.

Kaip yra įvertinamos mokinių žinios?

- Sukūrėme specialią nuotolinukams skirtą vertinimo sistemą. Joje didžiausią reikšmę turi kontrolinių testų ir akivaizdžių įskaitų (tame tarpe ir per „Skype“) pažymiai.

Nuotolinis mokymas šiuo metu skirtas 8 - 12 klasių mokiniams. Ar nėra poreikio sukurti nuotolinio mokymo programą ir žemesnių klasių moksleiviams?

- Poreikis yra. Esame tiesiog bombarduojami emigrantų reikalavimų organizuoti mokymą žemesnėse klasėse. Tai padaryti galėtume tik gavę ŠMM „palaiminimą“ ir paramą.

Nuotolinio mokymosi metodas didelio susidomėjimo sulaukia iš lietuvių, išvykusių gyventi į užsienį. Kokią mokinių dalį jie sudaro?

- 2008/2009 mokslo metais nuotoliniu būdu mokėsi 152 Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienio šalyse. Tai sudaro apie 40% visų nuotolinio mokymosi klasių mokinių skaičiaus.

Kaip, Jūsų nuomone, pasikeis nuotolinis mokymas mokykloje ateityje? Ar jis taps populiaresnis už tradicinius mokymosi būdus?

- Žiniatinklio geografinė skvarba ir didėjantis greitis leis organizuoti mokymą „on line“, t.y. esamuoju laiku. IKT plėtra sudarys sąlygas mokymą padaryti kūrybiškesniu, vaizdesniu, demokratiškesniu, sumažins mokinių mokymosi krūvius, poreikį „farširuoti“ galvas informacija, kuri gali būti saugoma kompiuterinėse laikmenose. Sutaupys aibę laiko, kurį mokiniai galės papildomai skirti sportui ir meninei saviraiškai. Neabejoju, kad netolimoje ateityje nuotolinis mokymas taps tradiciniu, o dabartiniai tradiciniai mokymosi būdai liks tik edukologijos muziejuose.