Projektas „Bibliotekos pažangai“ - iš arčiau

Lietuvos bibliotekose sėkmingai įgyvendinamas unikalus projektas, kurio pagrindinis tikslas - pasiekti, kad Lietuvos gyventojai žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis informacijos gavimui ir bendravimui. Šalies bibliotekose kiekvienas, norintis įgyti kompiuterinio ir internetinio raštingumo įgūdžių, gali pasinaudoti nemokama interneto prieiga, gauti profesionalias konsultacijas, dalyvauti mokymuose. Plačiau apie įgyvendinamą projektą ITŽINIOS.LT pasakojo projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda: vadovas Kęstutis Juškevičius, poveikio vertinimo koordinatorė Ugnė Rutkauskienė, mokymų koordinatorė Rasa Stuglienė, viešųjų ryšių koordinatorė Agnietė Kurutytė ir IT koordinatorius Gediminas Navickas.

Pagal visuomenės naudojimosi informacinėmis technologijomis rodiklius Lietuvą lenkia daugelis Europos šalių. Ar šis faktas turėjo įtakos projekto „Bibliotekos pažangai“ atsiradimui siekiant, jog didėtų žmonių naudojimasis informacinėmis technologijomis?

Ugnė Rutkauskienė:

- 2008 metais atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, informacinėmis technologijomis, o konkrečiau - kompiuteriais ir internetu, naudojosi 62 proc. Lietuvos gyventojų. Vertinant šį rodiklį bendrai, jis yra ganėtinai aukštas (2008 m. Europos Sąjungos vidurkis siekė 51 proc.), tačiau didžiausia problema yra ta, jog situacija labai skiriasi tarp skirtingų socialinių grupių. Pavyzdžiui, naudojimosi skirtumai pagal amžių – jei 15 - 24 m. jaunimo tarpe kompiuteriais nesinaudoja tik 4 proc., tai vidutinio amžiaus (45 - 54 m.) žmonių tarpe šis skaičius kyla iki 42 proc., vyresnio amžiaus (55 - 64 m.) – 67 procentai. Panašūs skirtumai pastebimi ir pagal gyvenamąją vietą: jei didmiesčiuose nesinaudojančiųjų yra 27 proc., tai kaimo vietovėse jų daugiau nei pusė (53 proc.). Akivaizdu, kad gyventojus riboja ir finansinės galimybės – nuo 600 iki 900 litų per mėnesį gaunančiųjų tarpe informacinėmis technologijoms nesinaudoja 66 procentai. Turint omenyje šiuos skirtumus, suprantama, kad nemokamos interneto prieigos, kaip ir pagalbos bei konsultacijų naudojantis informacinėmis technologijomis poreikis yra didžiulis. Būtent šį poreikį, stiprinant ir pasitelkiant viešųjų bibliotekų pajėgumus, siekia atliepti projektas „Bibliotekos pažangai“.

Projekto vizijoje numatoma, jog jo įgyvendinimo metu kompiuterinį raštingumą įgis apie 50 000 suaugusių Lietuvos gyventojų. Kaip sekasi įgyvendinti šį iškeltą tikslą?  

Rasa Stuglienė:

- Projekto metu sustiprinus bibliotekininkų kompetencijas numatyta dar aktyviau vykdyti edukacines veiklas - mokyti gyventojus ne tik kompiuterinio, bet ir internetinio raštingumo. Gyventojų konsultavimas, kaip viena iš mokymo formų, vyksta nuolat. Šiai dienai konsultacijų, individualių užsiėmimų jau yra suteikta daugiau nei septyniems tūkstančiams lankytojų. Nuo šių metų rudens viešosiose miestų bibliotekose bus aktyviau organizuojami lankytojų mokymai grupėmis. Tam yra parengta mokomoji medžiaga, išleistos mokomosios knygos. Kiekviena viešoji biblioteka, atsižvelgdama į lankytojų poreikius, rengia įvairias programas, organizuoja įvairių temų mokymus. Susidomėjusius kviečiame užsukti į artimiausią viešąją biblioteką.

Kokių kompiuterinių žinių ir įgūdžių žmonės įgyja dalyvaudami projekte? Kaip įgyti įgūdžiai padeda jų kasdieniame gyvenime?

Rasa Stuglienė:

- Dalyvaudami projekte žinių pirmiausiai įgyja bibliotekininkai, aptarnaujantys viešos interneto prieigos lankytojus. Pagal pagrindinę, bazinę programą, jie yra mokomi kompiuterinio raštingumo ir interneto išteklių. Mokymų metu įgytos žinios ir įgūdžiai padeda gerinti aptarnavimo kokybę, suteikti kuo kvalifikuotesnę pagalbą lankytojams. Viešosiose bibliotekose besilankantys lankytojai, jeigu jie dalyvauja mokymuose, taip pat tampa šio projekto dalyviais. Lankytojų mokymams yra skirta plati programa – nuo darbo kompiuteriu pradžiamokslio iki mokymosi naudotis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis. Kadangi gyvenimo tempas didėja ir vis daugiau įvairių paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę, įgytos žinios palengvins žmonių gyvenimą, paspartins įvairių reikalų tvarkymą (padės pigiai bendrauti el. priemonėmis, išplės galimybes mokytis, susirasti su sveikata susijusios informacijos, tvarkyti savo finansus, kt.).

Kokiu būdu žmonės dažniausiai sužino apie vykdomą projektą: apsilankę bibliotekose, iš pažįstamų, o gal didelę įtaką daro patraukli reklama televizijoje, spaudoje?

Agnietė Kurutytė:

- Visos išvardintos priemonės visų pirma yra skirtos ne projekto žinomumui didinti, o informuoti žmones apie nemokamą interneto paslaugą bibliotekose, bibliotekininkų konsultacijas, susijusias su interneto naudojimu. Todėl ir pats projekto pavadinimas „Bibliotekos pažangai“ visų pirma yra šūkis, susijęs su siekiamais pokyčiais bibliotekose, kurį žmonės nebūtinai sutapatina su projekto pavadinimu. Apie tai, kurios reklaminės priemonės yra efektyviausios, parodys projekto poveikio vertinimo tyrimai. Preliminariais duomenimis (kaip teigia į informacinę projekto telefono liniją paskambinusieji) dažniausiai apie šias bibliotekų paslaugas gyventojai išgirsta per radiją, pamato per televiziją, jų akį patraukia lauko reklamos plakatai, reklama spaudoje. Šios priemonės yra skirtos plačiajai visuomenei informuoti ir pakviesti lankytis bibliotekose. Esame įsitikinę, kad didžiausią poveikį visuomenei turi gyventojų skatinimo ir pritraukimo į bibliotekas akcijos. Pirmoji – alternetyvios tikrovės žaidimas „Paskutinis valdovas“ - vykusi š. m. balandžio - birželio mėnesiais, su naudingais ir rečiau naudojamais interneto ištekliais supažindino per 3 000 gyventojų. Tikimės, kad dar daugiau žmonių pritrauks šį rudenį startuojančios specifinėms visuomenės grupėms skirtos akcijos. Rugsėjo 15 d. 350 bibliotekų jau prasidėjo akcija „Ieškau darbo“ – tiesioginės transliacijos pagalba su bibliotekose susirinkusiais lankytojais bendravo patyrę darbo rinkos, psichologijos specialistai, kvietė įsitraukti į akciją kuriant ir skelbiant savo gyvenimo aprašymus specialiuose karjeros portaluose, kvietė laimėti motyvacinių prizų – nuotolinio mokymosi kursus. Vaikams skirta akcija bibliotekose startuoja rugsėjo 29 d., regos negalią turintiems žmonėms – spalio 17 d., senjorams – lapkričio 10 d.

Kokios priežastys įgyvendinant projektą paskatino ypatingą dėmesį skirti socialinės rizikos grupių bei negalią turintiems žmonėms?  

Agnietė Kurutytė:

- Statistika, nusakanti interneto paplitimą ir vartojimą Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio yra gana optimistinė. Tačiau tai neparodo realios situacijos Lietuvos periferijoje, o ypač tarp vyresnio amžiaus, darbo neturinčių ar negalią turinčių žmonių. Be to, tyrimai rodo, jog nepakankamas technologijų įsisavinimas tampa vis didesne ne tik socialine, bet ir ekonomine problema. Nors šiems žmonėms nemokamas internetas ir bibliotekininkų konsultacijos yra ypač reikalingos, tradiciškai jie yra pasyvesni, jiems sunkiau įveikti barjerą ir pradėti lankytis bibliotekose, naudotis naujomis bibliotekų paslaugomis. Tam organizuojamos specialios šių grupių atstovams skirtos pritraukimo akcijos. Vaikams iš socialinės rizikos šeimų ir vaikams, kurių tėvai išvykę į užsienį ypač svarbus ne tik saugus interneto vartojimas, bet ir bibliotekininkų konsultacijos, pozityvi socialinė aplinka laisvalaikio leidimui.

Kaip į kompiuterinio raštingumo mokymąsi, interneto išteklių naudojimąsi pavyksta pritraukti kaimiškose vietovėse gyvenančius žmones?

Rasa Stuglienė:

- Gyventojų mokymai pradedami tada, kai tam yra pasiruošę bibliotekos ir bibliotekininkai. Kompiuteriai kaimo bibliotekas pasieks šių metų rudenį, mokymai kaimo bibliotekininkams vyksta etapais: prasideda spalio mėnesį ir bus baigti kitų metų pabaigoje. Tad ir kaimo gyventojus mokytis į bibliotekas pakviesime šiek tiek vėliau. Nepaisant to, didelė dalis kaimo bibliotekų jau dabar teikia viešą interneto prieigą, kuri yra aktyviai naudojama ir vertinama vietos gyventojų. Gyventojai apie mokymus sužino reklamos pagalba, sunkiau pasiekiamoms visuomenės grupėms organizuojamos specialios pritraukimo į bibliotekas akcijos.

Ar aktyviai į projekto siūlomus mokymus įsitraukia vyresnio amžiaus žmonės? Kas, Jūsų nuomone, skatina juos ateiti mokytis?

Rasa Stuglienė:

- Susidomėjimas projekto mokymais yra gana didelis ir vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Jie girdi kalbant apie internetą, bendravimo galimybes, vis dažniau susiduria su įvairiais elektroniniais ištekliais ir nori, neprašydami kitų pagalbos, patys atlikti tam tikrus darbus elektroninėje erdvėje. Bibliotekų lankytojai jau žino, kad atėjus į biblioteką visuomet galima tikėtis pagalbos, todėl jie daug drąsiau kreipiasi ir dėl mokymų, nes ypač vyresnio amžiaus žmonėms eiti į kitur organizuojamus kursus yra nedrąsu. Tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas žinių perteikimas šios tikslinės grupėms atstovams, bibliotekininkai mokomi darbo su suaugusiaisiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis specifikos.

Kokius darbo metodus taikote pasinaudodami užsienio šalyse įgyvendintų panašių projektų patirtimi?

Kęstutis Juškevičius:

- Panašūs projektai buvo įgyvendinti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Čilėje, Latvijoje. Be abejo, iš jų pasisėmėme nemažai patirties – iš dalies perėmėme mobilių mokymo klasių idėją, pritaikėme kai kuriuos mokymo programos elementus, pasiskolinome keletą idėjų vartotojų pritraukimo akcijoms, kartu su latviais kūrėme poveikio vertinimo metodiką. Šiuo metu tokio pobūdžio iniciatyvos pradedamos Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje. Taigi, ateityje turėsime dar daugiau kolegų, su kuriais galėsime keistis patirtimi.

Kaip pasikeitė interneto prieinamumas bibliotekose nuo projekto pradžios iki dabar? Kiek Lietuvos bibliotekų jau gavo kompiuterinę techniką, interneto ryšį ir teikia viešąją prieigą?

Gediminas Navickas:

- 193 bibliotekos gavo kompiuterinę techniką, 121 bibliotekoje buvo įvestas arba pagerintas interneto ryšys. Iki šių metų pabaigos kompiuterinė technika bus įdiegta dar 387 Lietuvos viešosiose bibliotekose, interneto ryšys įvestas arba pagerintas 299 bibliotekose. Be projekto “Bibliotekos pažangai” įrengtų viešų interneto prieigų bibliotekose veikia ir kitų iniciatyvų dėka įdiegti kompiuteriai. Tyrimų duomenimis, viešą interneto prieigą vartotojams 2009 metų pradžioje teikė 70 proc. šalies viešųjų bibliotekų.

Sukurta plati mokymosi būdų įvairovė: nuotolinis, savarankiškas, tiesioginis mokymas. Koks mokymasis žmonėms patraukliausias?

Rasa Stuglienė:

- Šiuo metu populiariausias tiesioginis mokymo būdas – mokymai klasėse. Šis būdas turi senas tradicijas: besimokantiesiems yra drąsiau, kai šalia yra dėstytojas, kuris moko, padeda, pataria. Atėję į mokymus žmonės ne tik įgyja žinių, bet ir bendrauja, dalijasi turima patirtimi. Nuotolinis mokymosi būdas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, tačiau tyrimai įrodė, kad jį rinktųsi tik tie, kurie jau anksčiau tokiu būdu mokėsi. Be abejo, sunkiausia yra mokytis savarankiškai, nes nėra su kuo pasikonsultuoti: mokantis šiuo būdu reikalinga labai stipri motyvacija.

Vyksta intensyvūs bibliotekininkų apmokymo kursai, didinantys bibliotekų darbuotojų kompetencijas informacinių technologijų ir elektroninės informacijos srityse. Kaip kursuose įgytos žinios padeda jų darbe?

Rasa Stuglienė:

- Informacinės technologijos bibliotekose nėra naujiena. Didėja galimybės darbus atlikti greičiau, kokybiškiau. Informacijos srautai tampa vis didesni, tad naudojant technologijas juos suvaldyti yra paprasčiau. Mokymų metu buvo įtvirtintos jau turimos kompiuterinio raštingumo žinios, bibliotekininkai supažindinami su naujausia programine įranga: Microsoft Windows Vista, MS Office 2007, kuri įdiegta projekto metu įrengtuose kompiuteriuose. Kursų metu dalyviai buvo supažindinti su interneto ištekliais, elektroninėmis bendravimo priemonėmis. Pasibaigus kursams bibliotekininkai drąsiau sutinka lankytojus, juos konsultuoja įvairesniais klausimais, efektyviau išnaudoja interneto galimybes skleidžiant informaciją apie bibliotekas ir jų veiklą: lengviau pritaiko mums dar naujas, bet pasaulio bibliotekose jau senai paplitusias elektroninių paslaugų formas.

Jau praėjo pusė projekto įgyvendinimo laiko, o jo pabaiga 2011 m. Ar planuojama tęsti projektą, jeigu jis pateisins visus numatytus lūkesčius?

Kęstutis Juškevičius:

- Projektui pasibaigus, projekto veiklos bus tęsiamos, kaip tai buvo numatyta projekto įgyvendinimo plane ir sutartyje su Geitsų fondu. Savivaldybės yra įsipareigojusios toliau mokėti už internetą, finansuoti bibliotekininkų keliones į mokymo kursus, bibliotekininkai ir toliau mokys ir konsultuos vietinę bendruomenę kaip bibliotekoje naudotis elektroninėmis priemonėmis, Kultūros ministerija yra atsakinga už bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, viešųjų interneto prieigų atnaujinimą.