Viktorija Morozovaitė: Narcisizmo apraiškos virtualioje erdvėje

Sparčiai vystantis technologijoms, pasikeitė ir interneto reikšmė: anksčiau buvęs tik informacijos paieškos priemone, šiandien jis tapo labai populiariu žmonių bendravimo būdu. Specialistai šiam reiškiniui net suteikė atitinkamą pavadinimą – socialinis internetas. Pagrindinės jo formos yra internetiniai dienoraščiai, socialiniai portalai, forumai, pokalbių programos ir panašiai. Socialinį poreikį – bendrauti – jaučiančiam žmogui tapo netgi nebebūtina išeiti iš namų – prisėdęs prie savo kompiuterio dabar jis gali kalbėtis su visu pasauliu ir garsiai skelbti jam apie save.

Socialiniai tinklapiai yra vienas itin populiarių būdų tai padaryti. Toks populiarus, kad didžiosios korporacijos, čia įžvelgusios pelningą nišą, nusprendė nedelsiant į ją investuoti: štai šią savaitę pasirodė pranešimas, kad populiariausią pasaulyje socialinių ryšių tinklapį valdanti „Facebook“ pardavė 2 proc. savo akcijų (už 200 mln. USD) Rusijos interneto investuotojai „Digital Sky Technologies“. Dar prieš porą metų 1,6% (240 mln. USD!) „Facebook“ akcijų paketą įsigijo programinės įrangos gigantas „Microsoft“. Skaičiai įspūdingi; milijonais skaičiuojamos ne tik, be abejo, atsipirksiančios investicijos, bet ir tinklapio vartotojų skaičius – 200 milijonų aktyvių internautų visame pasaulyje (Lietuvoje „Facebook“ turi daugiau nei 90 tūkst. vartotojų, t.y. apie 3 proc. visos šalies gyventojų).

Kodėl tai taip populiaru? Kodėl ne tik žmonės, bet ir įvairios grupės, organizacijos, net Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė šiuo būdu atkreipti į save dėmesį? Na, dėl organizacijų lyg ir aišku: tai yra joms reikalingas informacijos apie savo veiklą skleidimo bei savęs populiarinimo būdas, pasiekiantis didelę visuomenės grupę ir – svarbiausia – nieko nekainuojantis. Be to, šis būdas padeda organizacijoms tiesiogiai bendrauti su visuomene ir gauti grįžtamąjį ryšį komentarų, diskusijų, pasiūlymų forma.

Paprasti, niekuo negarsūs žmonės veikia panašiai: bendrauja, informuoja apie save, būna komentuojami. Galbūt, lyginant su, tarkim, ta pačia LR Vyriausybe, toks garsus paprasto eilinio žmogelio šaukimas apie save gali būti pavadintas susireikšminimu ar narcisizmu, bet argi ne visų socialinių tinklapių užslėptas tikslas ir yra šių savybių, slypinčių kone kiekviename jų vartotojuje, sustiprinimas ir atskleidimas?

Ko siekia žmogus, įkeliantis į tinklapius tiesiog provokuojančias nuotraukas, rašantis žinutes – savo mintis klausimo forma ar kupinas intrigos ir noro paklausti ar pakomentuoti, jas perskaičius? Jis siekia grįžtamojo ryšio. Ir čia kyla keletas šio poreikio paaiškinimų: arba vartotojas jaučia nenumaldomą, labai stiprų norą bendrauti su VISAIS savo draugais, esančiais toje pačioje erdvėje (juk jei norėtų bendrauti su kuriuo nors vienu, rašytų jam asmeniškai), arba tai tiesiog noras atkreipti į save dėmesį, gal net nepilnavertiškumo kompleksas, egocentrizmas (man patinka, kai apie mane kalba ir galvoja), vienišumas, nuobodulys, neturėjimas ką veikti darbe. O gal (ir labai tikėtina) – viskas kartu.

Narcisizmo apraiškos tapo tokios stiprios, kad tai neišvengiamai iškelia klausimą: ar socialinių tinklapių paskirtis yra tikras, nuoširdus bendravimas ar tik noras pasirodyti? Be abejo, pirmas argumentas yra tas, kad internetinėje erdvėje žmogus niekada nebus visiškai nuoširdus, nes jis nebus TIKRAS, net jei atrodys normalus. O socialiniame tinklapyje negali atrodyti nenormalus vien dėl to, kad negali išlikti anonimiškas, pasislėpti po superherojaus ar trenkto maniako kauke. Tave atskleidžia tavo nuotraukos, tai, ką rašai, ir tie, kurie tave mato ir skaito, t.y. tavo pažįstami, tikrai žinos, ar tai tu tose nuotraukose ir tarp eilučių. Vos tik susikūręs savo profilį, perkeli savo asmenybę į internetą. Nuo to laiko visi žinos, kad tai TU.

Kalbėjimas apie save ar kitus (kas dažnai būna pagrindinė diskusijų tema socialiniuose tinklapiuose) verčia tik dar labiau sustiprinti įtarimą, kad toks ir tėra socialinių tinklapių tikslas: leisti žmogui susireikšminti ir pasijusti turinčiam daug draugų. Taip, kasdien lankantis socialiniuose tinklapiuose, net norėdamas nepamirši draugų ir baigęs mokyklą ar universitetą, pakeitęs darbą, kažkuriam išvažiavus į kitą pasaulio kraštą. Tačiau kiek tie draugai bus tikri, priklausys tik nuo to, kiek TIKRAI, o tai reiškia, gyvai, su jais bendrausi.

Apibendrinant, socialiniai tinklapiai, be abejo, yra geras ir reikalingas dalykas (kitu atveju nebūtų tiek žmonių, kasdien juose prisijungiančių ir tampančių naujais vartotojais), novatoriška ir pigi komunikacijos priemonė, efektyvus būdas paskleisti informaciją dideliam žmonių skaičiui. Ir net nors čia šitiek daug narcisizmo apraiškų, tik nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis jam leisis reikštis ir į ką jis galų gale pavirs. O truputį svarbiam juk kiekvienam norisi pasijusti. 

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *