Rugsėjui įsibėgėjus, mokyklų ir universitetų kiemai bei miesto gatvės pasipildė dar vienu, pastaraisiais metais vis labiau matomu reiškiniu – mažaisiais miesto automobiliais. Tai nedidelės transporto priemonės, kurias galima vairuoti jau nuo 15 metų su AM kategorijos pažymėjimu arba nuo 16 metų su B1 kategorija. Nors tokie automobiliai dažnai pristatomi kaip saugesnė alternatyva mopedams, jų konstrukcija ir jauni vairuotojai kelia nemažai diskusijų dėl saugumo.
Didėjantis populiarumas – bet tik keli šimtai gatvėse
Lietuvoje šiuo metu oficialiai registruota beveik 800 mažųjų miesto automobilių. Jie visi patenka į L6 kategoriją, skirtą keturračiams lengviesiems automobiliams, kurių greitis neviršija 45 km/h, o svoris – 425 kg. Populiariausi šios kategorijos modeliai – „Aixam“, „Ligier“ ir „Microcar“. Taip pat gatvėse pasitaiko „Chatenet“ ir „Bellier“ modelių.
Tokie automobiliai daugeliui atrodo patrauklūs dėl jų kompaktiško dydžio, mažų kuro sąnaudų ir patogumo – ypač palyginus su mopedu, kai lyja lietus ar kaitina saulė. Be to, šie automobiliai yra automatinės pavaros, o tai palengvina mokymąsi jauniems vairuotojams. Automobilių kainos svyruoja nuo 3 iki 10 tūkstančių eurų – priklausomai nuo pagaminimo metų ir modelio.
Saugumo klausimas kelia nerimą
Tačiau ne visiems šie automobiliai kelia pasitikėjimą. Patyręs lenktynininkas ir varžybų organizatorius Darius Jonušis dalijasi savo asmenine patirtimi: dvejus metus iki pilnametystės vieną iš tokių automobilių vairavo jo sūnus Justas. Pasak pašnekovo, tai buvo nerimo kupinas laikotarpis – kiekvienas sūnaus išvažiavimas į gatvę kėlė baimę dėl jo saugumo.
„Tokių automobilių konstrukcija labai silpna – palyginti su įprastais automobiliais, jie tiesiog popieriniai. Taip yra dėl griežtų svorio ribojimų, todėl, susidūrus su didesniu automobiliu, pasekmės gali būti rimtos“, – sako Darius Jonušis.
Jis pabrėžia, kad nors šie automobiliai skirti nedideliems greičiams ir jauniesiems vairuotojams, pats jauno žmogaus nepatyrimas tampa papildomu rizikos faktoriumi. Pasak jo, toks automobilis gali būti net pavojingesnis už dviratį ar motociklą, nes neturi tokio lankstumo išvengti pavojaus, bet taip pat neturi ir įprasto automobilio saugumo.
Dvi medalio pusės
Vis dėlto, kaip ir kiekvienu atveju, egzistuoja dvi nuomonės. Vieni tėvai džiaugiasi, kad jų vaikai gali savarankiškai keliauti į mokyklą ar universitetą – tai ugdo atsakomybę ir nepriklausomybę. Kiti akcentuoja, kad būtent nepatyrę jaunuoliai neturėtų vairuoti tokios nesaugios transporto priemonės. Juk avarijų atveju smūgis, net ir esant mažam greičiui, gali būti pavojingas.
Darius Jonušis sako, kad jo sūnus, būdamas sportininkas, turėjo geresnį suvokimą apie riziką ir vairavimą. Visgi net ir jis yra prisipažinęs, jog kartais jaučiasi nejaukiai važiuodamas tokiu automobiliu. Tėvo nuomone, nors tokie automobiliai gali būti patraukli alternatyva, jų konstrukcija ir silpnumas verčia rimtai abejoti jų tinkamumu jauniesiems vairuotojams.
Alternatyva ar grėsmė?
Nors mažieji miesto automobiliai padeda spręsti jaunuolių mobilumo problemas, vis dėlto kyla klausimas, ar technologinė pažanga neturėtų eiti išvien su didesne saugumo atsakomybe. Galbūt reikėtų griežtesnių techninių reikalavimų šios klasės automobiliams ar papildomo vairavimo pasirengimo jauniems vairuotojams?
Šiuo metu vis daugiau šeimų pasirenka tokią transporto priemonę kaip tarpinį sprendimą tarp dviračio, mopedo ir pilno dydžio automobilio. Tačiau saugumo klausimas vis dar lieka atviras – ir tikėtina, kad diskusijos dėl jų tinkamumo tęsis ir toliau.
